APSINUODIJIMAI MAISTU

1. Salmoneliozė*

   Nota:

   • Šaltiniai: kiaušiniai, paukštiena, kiaulienos produktai. Užsikrečiama skerdyklose, ant mėsos patekus žarnų turiniui. Kiaušiniai užkrečiami dėl to, kad paukščiai yra šio užkrato nešiotojai. Susirgimų inkubacinis periodas 6 - 36 val.
2. E. coli sukeltos infekcijos
   1. Patogeniniai*

      Nota:

      • *Enteropatogeniniai *Enteroinvaziniai *Enterotoksinai *Enteroinvaziniai
   2. Sąlygiškai patogeniniai
3. Virusinės žarnyno infekcijos
   1. ROTA virusas*

      Nota:

      • *Vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, skysčių netekimas. *Dažniausiai serga vaikai iki 5 metų.*Infekcijos šaltinis - žmogus.*Dažniausiai užsikrečiama fekaliniu, oraliniu būdu, esant glaudžiam kontaktui su sergančiu, per namų apyvokos daiktus.*Inkubacinis periodas trumpas. Simptomai pasireiškia per 24 - 72 val.

1. Stafilokokinė intoksikacija*

   Nota:

   •    *Sukėlėjas – auksinis stafilokokas, patenkantis į maistą iš nosiaryklės, odos pūlinių.  *Toksinai pasigamina mikroorganizmams dauginantis maisto produktuose prieš juos suvalgant. Toksinas atsparus aukštoms temperatūroms, kaitinant produktus, nesuyra. *Inkubacinis periodas 4 -6 valandos
2. Botulizmas*

   Nota:

   •    •Sukėlėjas – anaerobinis sporinis mikroorganizmas - Clostridijum botulinum Sporos yra rezistentiškos šilumai.  •Patenka į organizmą, valgant konservuotus maisto produktus, rūkytas dešras bei sūdytą žuvį.  •Dauginasi ir išskiria toksiną anaerobinėse sąlygose.  •Apsinuodijimo šaltiniai priklauso nuo įvairių šalių mitybos įpročių.  Inkubacinis periodas 18-36 val.

1. Veikiantys mineralinių medžiagų apykaitą
   1. Medžiagos, veikiančios mineralinių elementų apykaitą*

      Nota:

      •   •Oksalatai (rabarbarai, rūgštynės, špinatai, burokėlių lapai, arbata, kavos pupelės). •Fitatai (riešutai, ankštinių sėklos, grūdų gemalai ir sėlenos). •Goitrogenai (sojos pupelės, žemės riešutai, brokoliai).  *Mineralkortikoidų stimuliatoriai (kaupia saldymedis)
   2. Alkaloidai*

      Nota:

      • •Steroidiniai alkaloidai – solaninasir čekoninas •Tomatinas •Purino alkaloidai –kofeinas, teobromidas, teofilinas. 
   3. Fitoaleksinai*

      Nota:

      •   •Arba fitoncidai  -tai grupė genetiškai susijusių augalų imuninės sistemos junginių, kurios apsaugo juos nuo žolėdžių gyvūnų bei kitų augalų konkurencijos. •Gali būti: bulvėse, žirneliuose.  •Tai: ipomeamaronas, veikiantis kepenis.  •4-ipomeanolis, veikiantis plaučius.  •Rizitinas – išskitrtas iš bulvių (gamina bulvių rūdimis apkrėstų augalų ląstelės.)   
   4. Lektinai (hemagliutininai)*

      Nota:

      • •Ardo virškinamojo trakto epitelinį audinį ir sukelia vietines hemoragijas, inkstų, kepenų ir širdies sutrikimus. •Prisijungę prie raudonųjų kraujo kūnelių, sukelia jų agliutinaciją (sulipimą ir nusėdimą) •Konkavalinas A •Kviečių lektinas 
   5. Fenoliai ir jų junginiai*

      Nota:

      •   •Taninai –flavanolių grupės atstovas– kvercetinas. Jo gausu svogūnuose, paprikoje, rabarbaruose (turi mutageninį poveikį bakterijoms) •Rutinas, kamperolis, katechinas. •Gosipolis. Toksiškas fenolinis junginys, randamas medvilnės sėklose. Jis trukdo pepsinogenui virsti pepsinu, neleidžia įsisavinti geležies. *Apsinuodijimo požymiai –apetito stoka, svorio mažėjimas, kraujavimai iš inkstų, kraujosruvos plonosiose žarnose.  
   6. Biogeniniai aminai

      Nota:

      • •Tiraminas (fermentiniame sūryje, kai kuriuose žuvų produktuose) •Dofaminas (bananuose, pomidoruose) •Serotoninas (bananuose pomidoruose ) •Histaminas (fermentiniame sūryje, kai kuriuose žuvų produktuose).  •Jie susiaurina kraujagysles skirtingose kūno dalyse, ilgai trunkančios intoksikacijos sukelia širdies veiklos sutrikimus. 
   7. Vitaminų antagonistai

      Nota:

      •   •Kiaušinio baltymo proteinas avidinas suriša biotiną (vitaminą H) 
   8. Cianogeniniai gliukozidai

      Nota:

      •   •Linamarinas (randamas baltose pupelėse, manijoko(kesavos) šaknyse, linų sėklose). •Amigdalinas (migdolų sudėtyje jo randama nuo 5 iki 8 proc., persikų, slyvų kauliukuose –nuo 4 iki 6 proc.)  •Apsinuodijus cianidais, pažeidžiami regėjimo nervai, sutrinka judėjimo funkcija, pradeda irti hormonus gaminančios kasos liaukos beta-ląstelės, gali sutrikti skydliaukės veikla, nes susidaręs tiocianatas kenkia jodo metabolizmui. 
2. Natūralūs pesticidai ir antibiotikai
3. Fermentų inhibitoriai ir toksiškos baltyminės medžiagos
4. Kiti kenksmingi augalų apykaitos junginiai

1. Jūrų gyvūnų toksinai
   1. Žuvų nuodai

      Nota:

      •    •Įvairių rūšių dygliažuvėse kaupiasi nuodinga medžiaga, pavadinta Tetradotoksinu. •Skumbroidiniai apsinuodijimai Šio negalavimo pavadinimas kilęs iš žuvų, nuo kurių dažnaiusiai apsinuodijama šeimos pavadinimo. Skombroidea (lašišos, sardinos, skumbrės, makrelės)  Apsinuodijimai primena alerginę reakciją į histaminą: parausta veidas, skauda galvą ir pilvą.
   2. paralyžuojantys moliuskų nuodai ir neurotoksinai.

      Nota:

      •    •Randami vėžiagyviuose, moliuskuose, kai kuriose žuvyse. Cheminė toksinų struktūra nustatyta 1975 metais. Tai junginys, kurio molekulinė masė 372, o suminė formulė •C10H19CI2N7O4      saksitoksinas, gonautoksinas.   

1. Grybų toksinai
   1. Pažeidžiantys ląsteles –A klasės toksinai.

      Nota:

      • Amantinas, slopina fermentą RNR polimerazę ( žalsvoji musmirė)
   2. Pakenkiantys vegetatyvinei nervų sistemai – B klasės toksinai

      Nota:

      • koprinas, muskarinas (Patujaro plaušabudė, rašalinis mėšlagrybis)
   3. Pakenkiantys centrinei nervų sistemai – C klasės toksinai

      Nota:

      • psilobicinas ir psilocinas (pilkoji skydabudė)
   4. D klasės toksinai

Nota:

•   •Aflatoksinas •Ochratoksinas •Patulinas •Zearalenonas  •Sterigmatocistinas