1601086
Description
Flashcards by Linas Mockevičius, updated more than 1 year ago
|
Created by Linas Mockevičius
over 9 years ago
|
|
| Question | Answer |
| Baudžiamosios teisės sąvoka objektyviąja ir subjektyviąja prasmėmis | 1. Objektyviąja (ius poenale) - visuma draudimų, liepimų, valstybė gina savo individą, pačią save ir pagrindinius teisinius gėrius. Valstybės pareiga - užkirsti kelią nusikalstamumui. 2. subjektyviąja (ius puniendi) - valstybės teisė bausti. teisinės represinės priemonės, kurios taikomos, kuomet yra pažeidžiamas baudžiamasis įstatymas. taikant šią teisę turi būti įtvirtinti baudžiamojo įstatymo pagrindai. |
| Baudžiamosios teisės dalykas | Baudžiamoji teisė gina ne visus individo interesus, o tik tam tikrus teisinius gėrius. Pagrindas: tų gėrių svarba visuomenėje ir jiems padarytos žalos pobūdis |
| Baudžiamoji teisė kaip priemonė ultima ratio | Baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė padarius nusikalstamą veiką. Ji skiriama tik tada, kai kitomis teisės šakomis negalima užtikrinti visuomeninių gėrių apsaugos. toks diferencijavimas naudingas, nes: a. didinama galimybė spręsti žalos atlyginimo klausimus kitose teisės šakose nustatytomis normomis; b. siaurinamas pačių griežčiausių BT represinių priemonių panaudojimas |
| Represinė Baudžiamosios teisės funkcija | Represinė funkcija - valstybės reakcija į padarytą nusikaltimą. šios funkcijos esmė: pagal BT normose nustatytas sankcijas daromi asmeninio ar turtinio pobūdžio suvaržymai nuteistajam. sankcijos rūšis ir dydis nustatomi atsižvelgiant į: a. NV pavojingumą b. asmenį, kuris padarė NV. Taikomos tik tokios poveikio priemonės, kurios nurodytos BĮ. |
| Apsauginė (bendrąja prasme) BT funkcija | BT siekia apsaugoti tam tikrus visuomeninius gėrius nuo žalos jiems padarymo. ši funkcija apima daug mažesnių - reguliatyvinę, informacinę, represinę, prevencinę etc. |
| Prevencinė baudžiamosios teisės funkcija | Skirstoma į: 1. bendrosios prevencijos - šia funkcija siekiama labiau parodyti nusikalstamos veikos pasekmes bei siekiama užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms apskritai. Valstybė siekia asmenis įbauginti ir atgrasinti nuo NV 2. individualiosios prevencijos - tikslas yra ne tik nubausti, bet ir paveikti, jog tas pats asmuo daugiau ateityje nedarytų nusikalstamų veikų. Tikimasi kaltinamojo elgesio pasikeitimo |
| Informacinė BT funkcija | Apsaugo nuo NV asmenis, kurie nėra linkę nusikalsti, tačiau tai padaro dėl nežinojimo; BĮ turi būti žinomas, aiškus, visiems suprantamas ir prieinamas. Svarbu, kad BĮ galėtų pasinaudoti nukentėjusysis, gindamas savo pažeistas teises. |
| Reguliatyvinė BT funkcija | Reguliuojami baudžiamieji santykiai, kurie atsiranda padarius nusikalstamas veikas. Nurodomos, kokios turi būti sankcijos. |
| Sutaikinamoji BT funkcija | Egzistuoja malonės, amnestijos institutai, tačiau jais negalima piktnaudžiauti. Sustiprinama galimybė saugoti nukentėjusiojo teises ir interesus; Valstybė, taikanti šiuos institutus, sutaupo. BK 38 str. |
| BT ir Administracinė teisės santykis | PANAŠUMAI: Abi yra viešosios teisės šakos; abiejose įtvirtinti panašūs institutai; abiejose saugomos tos pačios vertybės; SKIRTUMAI: BK taikymas yra visada sunkesnio pobūdžio; BT bausmę gali skirti tik teismas, o AT - ir įgalioti valstybės tarnautojai |
| BT ir BVT santykis | PANAŠUMAI: Abi yra viešosios teisės šakos; SKIRTUMAI: BVT yra formalioji teisė, BT - materialioji; BVT naudojama pasiekti bausmės tikslams; realizuojamas atleidimas nuo bausmės; nurodoma, kaip turi būti įvykdyta teismo skirta bausmė; |
| BT IR BPT santykis | PANAŠUMAI: abi yra viešosios teisės šakos; SKIRTUMAI: BPT reguliuoja ikiteisminį tyrimą; BPT yra formalioji teisė; BPT nurodo tvarką nusikaltusiam nubausti; BP metu realizuojama BT; BT nurodo, kokios nusikalstamos veikos yra Lietuvoje, o BPT - nustato procedūras, kaip yra atliekamos nusikalstamos veikos |
| BT ir CT (privatinės teisės) santykis | PANAŠUMAI: BT IR PT dažnai gina tą patį subjektą, tik skirtingomis priemonėmis; SKIRTUMAI: BT yra viešoji teisė; BT reguliavimo metodas - imperatyvus, o PT - dispozityvus; BT siekia užkirsti santykių susidarymą, o PT - kuria visuomeninius santykius; BT egzistuoja subordinacija,o PT - ne; |
| BT ir KT santykis | Konstitucija - BT pamatas; Baudžiamoji teisė turi atitikti Konsituciją; Baudžiamojoje teisėje saugomi gėriai, įtvirtinti Konstitucijoje. |
| BT santykis tu Tarptautine teise | Remiamasi tarptautiniais pavyzdžiais, kilusiais iš tarptautinių susitarimu; Tarptautinės nuostatos inkorporuojamos į šalies BĮ; |
| BT (BK) sistema | BK sudaro bendroji ir specialioji dalys. BENDROJI DALIS: BĮ galiojimo tvarka; NV bendrieji požymiai; NV padarymo formos; Kaltės formos, jų turinys; Bausmės, jų skyrimo ir atleidimo tvarka; bendri dalykai, reikšmingi bet kuriai NV SPEC. DALIS konkrečios veikos, nusikaltimai; konkrečių NV sudėtys; Taip pat abi dalys sudarytos iš SKYRIŲ - spec. dalyje skirstoma pagal tai, į kokį gėrį kėsinamasi, STRAIPSNIŲ, DALIŲ, PUNKTŲ. |
| Baudžiamosios teisės mokslo sąvoka, paskirtis | BT mokslas - mokslas apie baudžiamąją teisę kaip teisės šaką. Paskirtis - tirti šios šakos normas, pagal kurias veika pripažįstama nusikalstama ir kaltininkui skiriama sankcija. |
| Istorinis BTM metodas | Atskleidžiama BT normų raida; vertinamos BT normos, institutai istoriniu aspektu; lyginama dabartinė situacija su ta, kuri buvo anksčiau; leidžiama suprasti, kodėl sudarytas toks reguliavimas; |
| Sisteminis BTM metodas | Nustatomas teisės normos vieta BT sistemoje; parenkama bausmių rūšis ir dydis; |
| Lyginamasis BTM metodas | Naudojamas lyginant skirtingų šalių ar skirtingų teisės šakų institutus ar normas; svarbus naujų normų kūrimui; naudojamas lyginant skirtingas teisės šakas ir aiškinant sąvokų neatitikimus tose teisės šakose; |
| Dogmatinis BTM metodas | Remiamasi formaliomis loginėmis taisyklėmis; Tikslas - atskleisti BT turinį bei sistemizuoti, kodifikuoti BT; būtinas aiškinant ir kuriant BT; šiuo metodu analizuojami įstatymai |
| Sociologinis BT metodas | Padeda atskleisti specifinius BT klausimus; apklausos metu geriau atskleidžiami tam tikri BT institutai; Analizuojama, kaip efektyviai veikia BK, kiek įstatymas atitinka tikrovę; BT normos, sąvokos, veikos aiškinami kaip socialiniai reiškiniai |
| Statistinis BTM metodas | Reikalingas įvertinant padarytų, išaiškintų nusikalstamų veikų, paskirtų bausmių ir t.t. vertybinius rodiklius; vertingas baudžiamojo įstatymo tobulinimui; |
| Klasikinė baudžiamosios teisės raidos kryptis | Atsisakyta daugelio feodalinių nuostatų; atsisakyta bausti už kai kuriuos religijai priešingus nusikaltimus kaip raganavimas etc.; pagrindžiama visų lygybė prieš įstatymą; |
| Antropologinė baudžiamosios teisės raidos kryptis | pirmiausiai buvo imtas studijuoti nusikaltėlis; į nusikaltimą reikia žiūrėti kaip į biologinį ar sociologinį reiškinį; pirmiausia - dėmesys nusikaltėliui, buvo bandoma jame įžvelgti nusikaltėlį iš prigimties |
| Sociologinė baudžiamosios teisės raidos kryptis | teigiama, jog visuomenės kova su nusikalstamumu gali būti vaisinga tik tuomet, jei: 1. bus gerai žinomos nusikalstamų veikų priežastys; 2. egzistuoja įtaka, kurią daro valstybės, skirdamos bausmes nusikaltėliams. BT MOKSLAS suskirstytas į BP, BT dogmatiką ir kriminologiją; pagrindinės nusikalstamumo priežastys yra SOCIALINĖS (nedarbas, girtuokliavimas), ANTROPOLOGINĖS žmogaus savybės (fiz ar psich trūkumai) ir GAMTOS FAKTORIUS (stichinės nelaimės etc). |
| Baudžiamosios politikos sąvoka | Baudžiamoji politika - sudedamoji valstybės vykdomos vidaus politikos dalis, kurios užduotis - BĮ pagrindu apsaugoti gyventojus nuo nusikalstamų kėsinimųsi. |
| Baudžiamąją politiką įtakojantys veiksniai | 1. Žiniasklaida; 2. besikeičiantys vis.santykiai; 3. tarptautinė situacija; 4. besikeičiančios moralinės nuostatos; 5. ūkiniai, ekonominiai, finansiniai santykiai 6. nusikalstamumas; 7. Tarptautinė viešoji bei Konstitucinė teisės; |
| Teisėtumo principas baudžiamojoje teisėje | Kyla iš Konstitucijos; Tik baudžiamasis įstatymas gali nustatyti, kas yra nusikalstama; Asmuo gali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik pagal NV, kuri nurodyta BĮ; įstatymai turi būti aiškiai išdėstyti ir turi neprieštarauti visuomenės interesams; Draudžiama analogija; |
| Teisingumo principas baudžiamojoje teisėje | Nėra nusikaltimo - nėra bausmės; Sankcijos turi būti protingos ir proporcingos nusikalstamai veikai (54 str.) Svarbi nusikalstamų veikų klasifikacija; Teisinga bausmė tada, kai atsižvelgiama ir į kaltininką ir į nukentėjusįjį; |
| Lygybės įstatymui principas baudžiamojoje teisėje | Kiekvienas padaręs nusikaltimą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn Draudimas diskriminuoti - neatsižvelgiama į lytį, rasę, tautybę, kilmę, tikėjimą etc. Ištyrus bylą bausmė gali būti skirtinga atsižvelgiant į padarytą nusikaltimą ir asmens savybes; už tas pačias veikas galima bausti skirtingai; |
| Humaniškumo principas baudžiamojoje teisėje | Konstitucija nurodo, jog draudžiama žmogų kankinti, žeminti jo orumą, žaloti, žiauriai su juo elgtis; asmuo, padaręs nusikaltimą, neturi būti laikomas nepataisomu; BĮ turi užkirsti kelią teisminio proceso ar bausmės atlikimo metu taikyti priemones, nenumatytas įstatyme ir žeminančias orumą ar sukeliančias kančias |
| Nullum crimen sine lege principas | Nėra nusikaltimo be įstatymo; laikytis turi tiek tie, kurie kūrė įstatymą, tiek tie, kam jis skirtas; įstatymai turi tiksliai nurodyti BĮ galiojimo laiką; NV požymiai turi būti tikslūs ir aiškūs; draudžiama taikyti tiek teisės, tiek įstatymo analogiją; veiką kaip nusikalstamą gali uždrausti tik Baudžiamasis įstatymas |
| nulla poena sine lege principas | nėra bausmės be įstatymo; bausmę ar kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę už NV gali nustatyti tik Baudžiamasis įstatymas; draudžiama taikyti tiek įstatymo, tiek teisės analogiją; įstatymai turi tiksliai nustatyti BĮ galiojimo laiką; |
| Atsakomybės neišvengiamumo principas | Patraukiami atsakomybėn padarę nusikalstamas veikas asmenys; kiekvienas, padaręs nusikalstamą veiką, privalo atsakyti; |
| in dubio pro reo principas | visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko(padariusio pažeidimą) naudai; šis principas parodo baudžiamosios teisės humaniškumo pobūdį; |
| Non bis in idem principas | negalima bausti du kartus už tą pačią veiką; negalima to paties asmens bausti už tą pačią veiką, pvz administracine nuobauda ir baudžiamąja nuobauda; |
| Baudžiamosios atsakomybės sąvoka | tai asmens ir jo padarytos nusikalstamos veikos pasmerkimas valstybės vardu, kurį įvykdo teismas ir kuris pasireiškia BĮ apibrėžtų asmeninio ar turtinio pobūdžio suvaržymų - sankcijų taikymu (bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių) kaltininkui nustatymu. |
| Baudžiamosios atsakomybės skirtumai ir panašumai nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių | BA lieka teistumas; tik BA galimas laisvės atėmimas (AT galimas areštas); BA gali būti taikomos prevencinio poveikio priemonės; tik teismas gali taikyti BA; ČIA REIKIA DAR |
| Baudžiamosios atsakomybės pagrindai | asmuo BA atsako tik tada, jei jo veika buvo uždrausta BĮ, galiojusio jo NV padarymo metu; Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo BA; Asmuo atsako pagal BĮ tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs NV ir tik jei veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio; Pagal BĮ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka BĮ numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį; Bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymą; niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą; |
| Baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ir pasibaigimo momentas | Nėra vieningos versijos, kuomet atsiranda arba pasibaigia baudžiamoji atsakomybė. ATSIRADIMO VERSIJOS: 1. padarius NV; 2. užfiksavus NV; 3. įsigalėjus teismo nuosprendžiui; PASIBAIGIMO VERSIJOS: 1. įvykdžius teismo nuosprendį; 2. pasibaigus teistumui; 3. amnestija/malonė; |
| Indeterminizmas | nusikalstamo elgesio priežastis yra visiška asmens valios laisvė. neteisėtas elgesys yra smerkiamas todėl, kad asmuo, turėdamas visišką valios laisvę, pažeidžia BĮ. valia yra aukščiausias žmogaus elgesio reguliatorius, kuris nuo nieko nepriklauso |
| Determinizmas | žmogaus elgesys visiškai priklauso nuo aplinkos ir žmogus fatališkai priklausomas nuo aplinkybių. labiau smerkiamos aplinkybės nei pats žmogus. matomas ne pats nusikaltimas, o jo pavojingumas visuomenei. |
| Pamedės teisynas | Nusikaltimai skirstyti į tris grupes: 1. NUSIKALTIMAI VIEŠAJAI TVARKAI; 2. TURTINIAI NUSIKALTIMAI; a.vagystė; b.turto sužalojimas 3. NUSIKALTIMAI ŽMOGUI a. nusikaltimai gyvybei ir sveikatai; b. lytiniai nusikaltimai; c. nusikaltimai žmogaus orumui ir atsakomybė už namų ramybės trukdymą BAUSMĖS RŪŠYS: 1. PINIGINĖ IŠPIRKA a. paprasta, konkretaus dydžio; b. dviguba, kai nusikaltimas sunkesnis (jei neprisipažino); c. kaklo išpirka už specifinius nusikaltimus (vokiečio nunuodijimas, išžaginimas etc) 2. KŪNO SUŽALOJIMAS 3. MIRTIES BAUSMĖ taip pat įtvirtintas bendrininkavimo institutas; |
| Kazimiero teisynas | Numatyta atsakomybė už: 1. vagystę; 2. turto atėmimą; 3. savavališką miško kirtimą Galiojo visoje LDK. buvo skirtas nuosavybei apsaugoti. atsiranda RECIDYVO institutas. bausmė feodalui už NV nenumatyta. Valstiečio nubaudimas susideda iš dviejų dalių - žalos atlyginimo ir paties nubaudimo. |
| Pirmasis LDK statutas | 1529 metais. nukentėjusysis turėjo pats ieškoti nusikaltėlio ir įrodinėti jo kaltę. atsiranda teisinės valstybės ir bausmės neišvengiamumo principai. Esmė - žala valstybei ir visuomenei. buvo žiūrima ne tik privataus, bet ir valstybės intereso. |
| Antrasis LDK statutas | 1566 metais. Nusikaltimas - žala nukentėjusiam arba žala valstybei. buvo gana smulkiai reglamentuojami turtiniai nusikaltimai. bausmės dydis vagiui priklausė nuo pavogto daikto vertės ir pakartotinumo - pavogęs trečią kartą buvo baudžiamas mirties bausme. |
| Trečiasis LDK statutas | 1588 metais. Nusikaltimas - žala visuomenei, valstybei, žmogui, pažeidžiama didžiojo kunigaikščio nustatyta tvarka. valstybė turi rūpintis, kad šie nusikaltimai neliktų nenubausti. neatsakė asmenys iki 16 metų amžiaus. |
| LDK statutai bendrai (jei būtų toks klausimas, o ne atskirai statutai) | Keičiantis statutų redakcijomis (1529/1566/1588) keitėsi ir bausmių sistema. Baudimo objektu tampa valstybė, o nebe individas. Nustatomas skirtingas amžiaus cenzas mergaitėms ir berniukams. kaltės formos buvo tyčinė ir neatsargi. Dažniausiai taikomos turtinės bausmės: 1. galvinis mokesnis (nužudytojo šeimai); 2. garbės netekimas (tik bajorams); 3. ištrėmimas (pabėgeliui arba nusikaltėliui už karo nusikaltimus); 4. paveldėjimo teisių atėmimas. Su laiku statutai griežtėjo. |
| Rusijos baudžiamojo statuto (1903 m.) galiojimo įvedimas | 1919 m. buvo nutarta, kad Lietuvoje bus taikomas 1903 m. Rusijos imperijos baudžiamasis statutas. buvo tam tikrų straipsnių, kurie nebuvo taikomi. NAUJA BAUSMIŲ SISTEMA: 1. sunkiųjų darbų kalėjimas; 2. paprastas kalėjimas; 3. areštas; 4. piniginė bauda; statuto pobūdis - kazuistinis. pateikta nusikaltimo sąvoka, akcentuojamas pavojingumas ir priešingumas teisei. NV KLASIFIKACIJA: 1. sunkūs nusikaltimai; 2. nusikaltimai; 3. Pražangos (nusižengimai). Atsitiktinumas nebuvo laikomas nusikaltimu; Klaipėdos krašte galiojo 1871 m. Vokietijos BK kartu su Klaipėdos seimelio priimtais papildomais BĮ. |
| BK priėmimas ir jo novelos | BK priimtas 2000 m. (įsigaliojo 2003 m.) Novelos: 1. atsiranda baudžiamojo nusižengimo sąvoka kaip NV rūšis; 2. atsiranda alternatyvios bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės; 3. iškelta idėja, kad BT veikia kaip ultima ratio; 4. Atsiranda sutaikinimo institutas (BK 38 str.) 5. Už nusikaltimus galima bausti ir JA 6. atsiranda naujos nusikalstamų veikų sudėtys dėl Tarptautinės ir ES įtakos baudžiamajai teisei; 7. atsiranda nauji institutai kaip bausmės atleidimas, laidavimas, amnestija etc. |
| Tarptautinės teisės reikšmė Lietuvos baudžiamajai teisei | Egzistuoja tarptautinis bendradarbiavimas - vienos valstybės viduje veiksmų atlikimas kitos valstybės naudai; LR tarptautinės sutartys tiesiogiai taikomos tik BPT ir BVT, o materialiojoje BT - tik per nacionalinį BĮ; Teisėkūros proceso kontekste tarptautinės ir nacionalinės BT suderinimas gali būti vykdomas dviem būdais: a. įstatyminiu (pateikiant įstatymo projektą su siūlymu inkorporuoti būtinas TT nuostatas kartu su sutartimi ratifikavimui); b. teisminiu (koreguojant galiojančių BK normų interpretavimą teismų praktikoje); |
| ES teisės reikšmė Lietuvos baudžiamajai teisei | ES baudžiamosios teisės turinį sudaro keturios dalys: Materialioji BT, BPT, BVT ir tarptautinė teisinė pagalba BT bylose. Paprastai ES teisės aktai baudžiamosios teisės klausimais nėra tiesiogiai taikomi ir turi būti įgyendinami kaip direktyvos - nacionalinėje teisėje priimant, pakeičiant, papildant BĮ/kitus teisės aktus. BT derinimas ES šalyse narėse yra pažengęs labai mažai, nes yra palietęs tik nedaug nusikalstamų veikų. ES institucijų kompetencija derinant nac.BT ir ES BT yra ribota, tačiau jos galios plečiamos. |
| Baudžiamųjų įstatymų aiškinimas, jo rūšys | Baudžiamojo įstatymo aiškinimas - tai intelektuali veikla, skirta BĮ turiniui suvokti, jo prigimčiai ir vietai teisės sistemoje nustatyti. BŪDAI: 1. AIŠKINIMAS PAGAL SUBJEKTUS a. autentiškas (aiškina pats įst.leidėjas, bet pagal Konstituciją ši pareiga nėra būtina); b. teisminis i. Norminis (turintis norminę galią. Precedentai - žemesnių instancijų teismai turi atsižvelgti į LAT nutartis); ii. Kazuistinis (toks, kuris būna nagrinėjant kiekvieną atskirą bylą) c. mokslinis (pateikiamas konkrečiuose moksliniuose straipsniuose. Juo remiamasi konkrečiose bylose arba įstatymų leidėjai remiasi) 2. AIŠKINIMAS PAGAL BŪDUS (gramatinis, sisteminis, loginis, istorinis); 3. AIŠKINIMAS PAGAL APIMTĮ - parodo įst. turinio tikrąją prasmę. a. siaurinamasis - pavyzdys ??? b. plečiamasis - neturėtų būti išplečiamos Baudžiamosios atsakomybės ribos |
| Analogija | Įstatymų analogija - toks teisinio santykio reguliavimas, kai vietoje trūkstamo panaudojamas analogiškas įstatymas, tačiau visuotinai priimta, jog kai kuriose teisės šakose analogija nėra taikoma. BT - viena iš jų. Dar gali būti teisės analogija - kuomet nėra analogiško, galimo taikyti įstatymo, remiamasi bendraisiais teisės principais. NEŽINAU AR REIKIA ŠITĄ TIPĄ MINĖTI. |
| Teritorinis baudžiamojo įstatymo galiojimo principas | Įtvirtintas LR BK 4 str. Visi asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos teritorijoje, atsako pagal LR baudžiamuosius įstatymus. Asmenys gali būti: 1. LR piliečiai; 2. Apatridai - asmenys be pilietybės; 3. Užsieniečiai |
| Pilietybės baudžiamojo įstatymo galiojimo principas | įtvirtintas LR BK 5 str. Lietuvos piliečiai ir nuolatos Lietuvoje gyvenantys asmenys, padarę nusikalstamas veikas užsienyje, yra baudžiami pagal LR baudžiamąjį įstatymą. Jei asmuo, padaręs NV užsienyje, teisiamas Lietuvoje, bet už tą patį nusikaltimą taikomos skirtingos bausmės, bausmė skiriama pagal LR BĮ, tačiau neturi viršyti tos šalies, kurioje padarytas nusikaltimas, maximalios bausmės. padaręs NV užsienyje asmuo negali būti traukiamas BA Lietuvoje, jeigu: 1. Visiškai atliko užsienyje paskirtą bausmę; 2. buvo atleistas nuo visos ar dalies atsakomybės; 3. užsienio valstybėje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo išteisintas; |
| Realinis baudžiamojo įstatymo galiojimo principas | Įtvirtintas LR BK 6 str. dar vadinamas valstybės interesų apsaugos principu. Kiekviena valstybė baudžia už svarbius jai ir jos piliečiams užsienyje padarytus kitų šalių asmenų nusikaltimus. Kiti asmenys gali būti traukiami BA pagal LR įstatymus tik tuo atveju, jei padaryta veika yra pripažįstama nusikalstama ir yra baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos ir LR baudž.įstatymus. BA realizavimo sąlygos: 1. nusikaltimą padarė užsienietis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos LR teritorijoje; 2. nusikaltimas padarytas užsienyje; 3. atsakomybė kyla už nusikaltimus LR nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir Konstitucinei santvarkai; 4. Nusikaltimą padaręs užsienietis yra LR teritorijoje; 5. Už šį nusikaltimą nebuvo patrauktas BA kitoje valstybėje; |
| universalinis baudžiamojo įstatymo galiojimo principas | įtvirtintas LR BK 7 str. visos valstybės baudžia nusikaltėlius, jei jie bet kurioje sulaikyti, nepriklausomai, kur buvo padarytas nusikaltimas. principo taikymas išplaukia iš tarptautinių sutarčių; taikoma tik tiems nusikaltimams, kurie numatyti tarptautinėse sutartyse; nusikaltimų sąrašas nurodytas LR BK 7str. |
| Lietuvos Respublikos teritorija | LR TERITORIJĄ SUDARO 1. žemės paviršius ir gelmės tarp sienų; 2. vidaus vandenys 3. teritoriniai vandenys (12 jūrmylių); 4. pasienio upės ir ežerai iki skiriamosios linijos; 5. oro erdvė 6. jūrų laivai ir orlaiviai su LT vėliava ir skiriamaisiais ženklais, esantys NEUTRALIOJE TERITORIJOJE Kariniams Lietuvoje registruotiems jūrų laivams nesvarbu, kur esant taikoma Lietuvos baudžiamoji teisė. Orlaivių kabinose taip pat taikoma LR baudžiamoji teisė, jei orlaivis registruotas Lietuvos Respublikoje. |
| Baudžiamojo įstatymo galiojimas laike | įtvirtintas LR BK 3 str. veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato veikos padarymo metu galiojęs BĮ. nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo/neveikimo laikas arba BĮ numatytų padarinių padarymo laikas, jei asmuo norėjo, kad tie padariniai atsirastų kitu laiku. veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią - taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo NV padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. griežtinantis įstatymas neturi grįžtamosios galios. yra tam tikros išimtys. skiriamos tos baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės, kurias numato teismo sprendimo metu galiojantis BĮ. Baudžiamojo įstatymo galiojimas pasibaigia: a. kai jis pakeičiamas kitu įstatymu; b. kai jis panaikinamas specialiu aktu; c. pasibaigus terminui; |
| Tarpinio įstatymo galiojimas | Jei laikotarpiu nuo nusikalstamos veikos padarymo iki bausmės paskyrimo įstatymas keitėsi daugiau nei du kartus, jis vadinamas tarpiniu įstatymu. Jei įstatymas buvo švelninamas, turi būti pritaikytas pats paskutinis, švelniausias įstatymas. jei įstatymas buvo griežtinamas, jis negali būti taikomas. Jeigu įstatyme specialiai nurodyta, kad jis turi grįžtamąją galią, jis turi būti taikomas neatsižvelgiant į tai, jis griežtinamas, ar švelninamas. |
| Nusikalstamos veikos sąvoka ir rūšys | Nusikalstama veika - pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimas arba neveikimas). NV rūšys - nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas. |
| Nusikaltimo sąvoka | Nusikaltimas - sąmoninga, valinga, pavojinga ir BK uždrausta veika, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. |
| Nusikaltimų klasifikavimas | Nusikaltimai klasifikuojami į tyčinius ir neatsargius. Tyčiniai nusikaltimai klasifikuojami į: 1. NESUNKIUS (0-3 metų max laisvės atėmimas) 2. APYSUNKIUS (3-6 metų max laisvės atėmimas) 3. SUNKIUS (6-10 metų max laisvės atėmimas) 4. LABAI SUNKIUS (10+ metų laisvės atėmimas) PAGAL OBJEKTĄ, KURIS SAUGOMAS: 1. Nusikaltimas valstybei; 2. Nusikaltimas žmogaus gyvybei; 3. Nusikaltimas valstybės tarnybai; ir t.t PAGAL SUBJEKTUS, KURIE GALI ATLIKTI NUSIKALTIMUS: 1. Kariškiai; 2. Valstybės tarnautojas; 3. Politikas ir t.t. |
| Baudžiamojo nusižengimo sąvoka | baudžiamasis nusižengimas - pavojinga ir BK uždrausta veika, už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą. LR BK 12 |
| Nusikalstamumas: būklė, dinamika, struktūra. | Nusikalstamumas - masiškai paplitęs, istoriškai kintantis socialinis reiškinys, turintis teisinį, kriminalinį pobūdį ir susidarantis iš nusikaltimų (AR NV?), matomų tam tikrose valstybėse ar jų dalyse, padarytų per tam tikrą laiką, visumos. Nusikalstamumo būklė - kiekybinė nusikalstamumo paplitimo charakteristika. Apibūdinama konkrečiais skaičiais, statistika. Latentinis nusikalstamumas - toks, apie kurį nepranešama. Nusikalstamumo struktūra - kokybinė charakteristika, parodanti tarpusavio santykį tarp nusikalstamų veikų. atskleidžiama remiantis baudžiamaisiais teisiniais, kriminologiniais kriterijais. Nusikalstamumo dinamika - nusikalstamumo struktūros ir būklės pakitimai per tam tikrą laiką. |
| Nusikaltimo sudėties sąvoka, rūšys | NUSIKALTIMO SUDĖTIS - mokslinė abstrakcija, teisės mokslo išradimas, įrankis išvadai dėl nusikaltimo nustatyti. Rūšys: 1. PAGAL VEIKOS PAVOJINGUMO LAIPSNĮ: a. pagrindinė; b. kvalifikuota - kai atsiranda požymių, mažinančių veikos pavojingumą; c. privilegijuota - kai atsiranda požymių, didinančių veikos pavojingumą. 2. PAGAL APRAŠYMO BŪDĄ: a. paprastos - kiekybine reikšme išreikštos vieną kartą; b. sudėtinės - alternatyvūs veiksmai, bet kurio padarymas gali būti nusikaltimas. 3. PAGAL OBJ.PUSĖS APRAŠYMĄ IR ATSKLEIDIMĄ: a. formalios - be nuorodos į padarinius; b. materialios - aprašoma ne tik veika, bet ir padariniai; 4. PAGAL VEIKOS APRAŠYMO PILNUMĄ IR KONKRETUMĄ: a. Bendrosios - kai nv pateikiama apibendrinta samprata; b. Specialiosios - tos pačios veikos, tačiau turinčios konkrečių bruožų arba tikslesnį teisinį įvertinimą |
| Nusikaltimo sudėties struktūra | Galima keturnarė arba dvinarė struktūra. KETURNARĖ: I. objektas - BĮ įtvirtintas ir jo saugomas gėris, į kurį yra kėsinamasi II. objektyvioji pusė - visa, kas susiję su materialiais dalykais III. subjektas - asmuo, vykdantis nusikalstamą veiką IV. subjektyvioji pusė - visa, kas susiję su subjektu DVINARĖ: 1. subjektyvieji požymiai - kaltė, motyvai, tikslai; 2. objektyvieji požymiai - veika, padariniai, įrankiai, priemonės, priež. ryšys, laikas, vieta, būdas. |
| Nusikaltimo objektas | Nusikaltimo objektas - BĮ įtvirtintas ir BĮ saugomas gėris, į kurį kėsinamasi darant nusikalstamą veiką (pvz. sveikata, gyvybė, nuosavybė, valstybės suverenitetas, garbė ir orumas, lygiateisiškumas etc.) sveikata, gyvybė, nuosavybė - realus pobūdis; garbė, orumas - idealus pobūdis OBJEKTO REIKŠMĖ: padeda atriboti NV nuo nenusikaltimų |
| Nusikaltimo objektų klasifikavimas | Trinarė sistema. 1. Bendrasis objektas - visi gėriai, saugomi baudžiamojo įstatymo 2. Rūšinis (specialusis) objektas - pateikiami BK SD. Tai visuma tarpusavyje susijusių teisinių santykių a. integruotasis objektas - kai ta pačia nusikalstama veika yra pažeidžiami skirtingų rūšių teisiniai santykiai 3. Tiesioginis objektas - konkretus BT saugomas teisinis gėris, į kurį kėsinamasi atliekant nusikalstamą veiką. |
| Nusikaltimo dalykas | nusikaltimo dalykas - materiali objekto, į kurį yra kėsinamasi nusikalstamos veikos metu, išraiška. kėsinantis į sveikatą, objektas su dalyku sutampa. ??? |
| Objektyviosios nusikaltimo pusės sąvoka | Parodo, kaip kiekvienas nusikaltimas pasireiškia išorėje. Pasikeitimai tikrovėje, keičiantys tikrovės dalį, kurioje vyksta nusikaltimas: laikas, vieta, priemonės, įrankiai, būdas, |
| Normų konkurencija | Bendrosios ir specialiosios normų konkurencija yra tuomet, kai vienam atvejui gali būti pritaikytos dvi normos - bendroji ir specialioji. visos normos turi turėti bendrųjų požymių, tačiau tik specialiosios normos turi joms būdingų požymių. Spec normų konkurenciją galima skirstyti į kelis atvejus: 1. kai konkuruoja normos su lengv ir sunk aplinkybėmis, prioritetas - su lengv; 2. Esant veikoje keliems skirtingiems požymiams, nurodytiems įvairiose BK str. dalyse, veika turi būti kvalifikuojama pagal tą dalį, kuri numato pavojingiausią veikos apibūdinimą. VISUMOS IR DALIES NORMŲ konkurencija - taikoma ta norma, kuri visiškai atitinka padarytos NV požymius, o ne ta, kuri iš dalies atitinka. KONKURENCIJOS ATVEJU NĖ VIENA NORMA NĖRA NAIKINAMA |
| Veikos sąvoka | Nusikalstama veika - pavojinga, priešinga teisei veika, pasireiškianti veikimu ar neveikimu |
| Veikos teorijos | 1. KAUZALINĖ - veika buvo siejama su atitinkamais pakitimais išorėje; - atsirado kartu su klasikine mokykla; - veika buvo suprantama kaip išorinio pasaulio poveikis, sukeliantis jam tam tikrus pakitimus; 2. FINALINĖ - Veika siejama su žmogaus poelgio tikslingumu; - asmuo, žinodamas, kad jo veika sukels atitinkamas pasekmes, numato tam tikrus tikslus ir atsižvelgdamas į šiuos tikslus planuoja/daro savo poelgius; 3. SOCIALINĖ - veika suprantama kaip valingas santykis su išoriniu socialiniu pasauliu; - veika yra ne fiziologinis, o socialinis fenomenas, kuris yra nukreiptas į socialinę tikrovę; 4. NEGATYVIOJI - remiamasi išvengimo principu; - kiekvieno nusikaltimo galima išvengti, tik veikimo atveju reikia nustoti veikti, o neveikimo - pradėti. |
| Veikimas ir neveikimas | VEIKIMAS - pagrindinė nusikaltimo padarymo forma. Kiekvieną veikimą sudaro sąmoningas ir valingas žmogaus kūno judesys. Asmens pareigą veikti gali lemti: - prof. pareigos (gydytojas, pareigūnas) - giminystės ryšiai (tėvai privalo išlaikyti) - pilietinės pareigos; - ankstesnis paties asmens elgesys; - teismo sprendimas; NEVEIKIMAS - pasyvus asmens elgesys, sukeliantis ar galintis sukelti išoriniame pasaulyje tam tikrus pakitimus. Būdingas pavojingumas ir priešingumas teisei. asmeniui susilaikant nuo tam tikrų veiksmų atlikimo atsiranda žala ar grėsmė teisiniams gėriams. Pirmiausia, reikia įsitikinti, ar asmuo privalėjo veikti. |
| veikimas per tarpininką | Tai laikoma netiesioginiu veikimu. PAPILDYTI. SĄSIUVINIS BENDRABUTY LIKO |
| Nusikalstamos veikos padariniai | Tai žala, kuri atsiranda kėsinantis į baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius. tai - nusikalstamos veikos rezultatas. pagal žalos pobūdį padariniai skirstomi į turtinius, fizinius, socialinius, politinius, moralinius etc. Padarinių reikšmė: - nuo padarinių priklauso ir NV pavojingumas; - padeda atriboti NV nuo kitų pažeidimų, (AT); - gali būti nusikalstamą veika kvalifikuojančiomis aplinkybėmis; - atsižvelgiama skiriant bausmę; |
| Priežastinis ryšys. sąvoka ir teorijos | Sąvoka - tai toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. TEORIJOS: 1. Išimtinio (besąlygiško): - turi būti konstatuota, jog padariniai nulemti besąlygiškai kaltininko veiksmais; - jeigu mirtis susijusi su nukentėjusiojo sveikata, tvirtinama, kad už mirtį priežastinio ryšio nėra, tik už sužalojimus; - žaizdų požymis: * besąlygiškai mirtinos; * išgydomi sužalojimai; * atsitiktiniai sužalojimai; 2. PRIEŽASTINGUMO: - tarp sąlygų nėra skirtumo - iš esmės neigiamas subjektyvusis elementas; - bet kuri sąlyga, be kurios nebūtų kilusi NV ir atsiradę padariniai, yra svarbi ir lemiama; 3. ADEKVATAUS (tipinio): - asmuo turi atsakyti tik už tipinius savo veiksmus,t.y. jie gali sukelti tik tokias ir ne kitokias pasekmes. - konkretus veiksmas sukelia konkrečias pasekmes. |
| NV įrankiai, priemonės, laikas, vieta, būdas | tai yra fakultatyvieji NV sudėties požymiai, tačiau tai nereiškia, jog jie nėra būdingi kiekvienai nusikalstamai veikai, tiesiog įst.leidėjas šiuos požymius palieka už NV sudėčių ribų NV būdas parodo,kaip buvo padaryta NV; įrankiai - daiktai ar priemonės, kuriais kaltininkas konkrečiai kesinasi į BĮ saugomą objektą; priemonės - daiktai, kurie patys nėra panaudojami NV padarymui, tačiau palengvina atlikti nusikalstamus veiksmus arba sudaro jo materialias prielaidas; NV vieta ir laikas dažniausiai NV sudėtyje nenurodomi, į juos atsižvelgiama tik skiriant bausmę |
| Nusikaltimo subjektas, amžius, pakaltinamumas, specialūs požymiai | Fizinis asmuo, sulaukęs BĮ nustatyto amžiaus ir pakaltinamas asmuo. AMŽIUS (BK 13 str.)- bendrasis nuo 16 m. tam tikri nusikaltimai, nurodyti 13 str 2d, nuo 14 metų. Yra tam tikrų nusikaltimų, kuriems reikia 18 metų - nepilnamečio patraukimas etc. PAKALTINAMUMAS - požymis, kuris užtikrina,kad BT būtų efektyviai taikoma. tai konstatavimas, kad asmuo sugeba suvokti pavojingą savo elgesį ir jį valdyti. Tai būtinas požymis, kad kiltų BA |
| nepakaltinamumas - sąvoka, kriterijai | nepakaltinamumas - tokia būsena, kuri NV padarymo metu (?) neleido asmeniui suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl chroninės psichinės ligos, laikino sutrikimo etc. DU KRITERIJAI: 1. medicininis - konstatuojama, kai yra medikų išvada apie sutrikimus. bent vienas iš šių sutrikimų: a. chroniška psichinė liga; b. laikas sutrikimas; c. silpnaprotystė (idiotija<-sunkiausia/imbecilumas/debilumas<-lengviausia) d. kita patologinė būsena (apakimas, apkurtimas etc.) 2. juridinis psichol - yra sutrikimas ir būtent dėl jo nesuvokė veiksmų pavojingumo. du kriterijai,užtenka vieno: a. intelektinis - asmuo nesupranta savo nei faktinės, nei socialinės veiksmų esmės; b. valinis - negalėjimas valdyti savo veiksmų; reikia abiejų kriterijų (med ir jurid). sankcija - medicininio poveikio priemonės |
| ribotas pakaltinamumas - sąvoka, kriterijai | RP - tokia asmens būsena, kuri NV padarymo metu neleido asmeniui visapusiškai suprasti savo veiksmų ar juos valdyti dėl psichikos nukrypimų, kurie nebuvo pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu. Esant ribotam pakaltinamumui, baudžiamoji atsakomybė asmeniui neišnyksta. ribotai pakaltinamam asmeniui turi būti skirta mažesnė nei nustatyta bausmė arba priverčiamosios medicininio poveikio priemonės. Taikomi tie patys kriterijai: 1. medicininis - kaip ir nepakalt; 2. juridinis - toks sutrikimas, kuris tik iš dalies atima jam sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę arba iš dalies atima sugebėjimą juos valdyti |
| atsakomybė už NV apsvaigimo būsenoje | Asmuo, padaręs NV apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo BA neatleidžiamas. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų/nesunkų/apysunkį tyčinį nusikaltimą --> prieš jo valią nugirdytas/apsvaigintas --> ne visiškai sugebėdamas suvokti pavojingą NV pobūdį arba valdyti savo veiksmų, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Išskiriamos tokios svarbios būsenos šiuo klausimu: a) Fiziologinis ar patologinis apsvaigimas: 1. Fiziologinis - asmuo nepraranda savo požymių ir jis nėra nepakaltinamas, šiuo atveju jam gresia BA. Į tai nekreipiamas dėmenys arba net sunkinanti aplinkybė. 2. Patologinis apsvaigimas konstatuojamas kaip svarbus BA atsiradimui kriterijus. Pvz sąmonės užtemimas. Jis staigiai prasideda ir staigiai baigiasi, trumpalaikė psichozė. Tokioje būsenoje padaryti veiksmai nesukelia BA. b) Savanoriškas ar priverstinis apsvaigimas. 1. Savanoriškas – asmuo neatleidžiamas nuo BA. 2. Priverstinis – asmuo gali būti atleidžiamas nuo BA. |
| JA BA | JA atsako tik už tas NV, už kurių padarymą BK SD numatyta JA atsakomybė. JA atsako už FA padarytas NV tik tada, jei NV JA naudai ar interesais padarė FA, veikęs individualiai ar JA vardu, jei jis eidamas vadovaujančias pareigas, turėjo teisę: a) atstovauti JA; b) priimti sprendimus JA vardu; c) kontroliuoti JA veiklą; JA gali atsakyti ir tuo atveju, jei JA naudai NV padarė darbuotojas ar įgaliotas atstovas dėl nepakankamos FA priežiūros ar kontrolės. JA BA nepašalina FA, padariusio/organizavusio/kursčiosio/ padėjusio padaryti NV, BA JA BA reikalinga tam, kad FA neprisidengtų JA siekdamas išvengti BA. |
| Subjektyviosios pusės samprata ir reikšmė | Samprata: Visuma vidinių veiksnių. Psichinė pusė. Konstatuojami tokie aspektai – nesuvoktos paskatos, suvokiamos elgesio paskatos, tikslai, sprendimas veikti, veiklos pradėjimas. Konkrečiau tai motyvai, tikslai, sprendimai, emocinė pusė. Motyvai ir tikslai yra fakultatyvūs požymiai. Tuo tarpu kaltė būtinas požymis. Subjektyvioji pusė – tai sudėtinė BA pagrindų dalis. Padeda atriboti NV nuo nenusikalstamų. Pagrindas atribojant vienas NV nuo kitų. Padeda individualizuoti atsakomybę. Padeda diferencijuoti BA. Pvz. visoms aplinkybėms esant vienodoms, veika padaryta tyčia laikoma pavojingesne. Motyvas ir tikslas padeda individualizuoti asmenybę, skirti tinkamą bausmę. |
| kaltės samprata | Kaltė - asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir pasekmėmis. Tai privalomasis subjektyviosios pusės požymis. Svarbus amžius ir pakaltinamumas kiekvienu atveju reikia konstatuoti, kad buvo du elementai: 1. intelektualinis - pavojingo NV pobūdžio suvokimas ir numatymas, kad gali atsirasti kodekse numatyti padariniai; 2. valinis - norėjimas ,kad dėl veikimo/neveikimo atsirastų padariniai. |
| kaltės formos | 1. Tyčia a. Tiesioginė – asmuo matė, norėjo ir siekė padarinių, darydamas NV. b. Netiesioginė – asmuo suvokė, kad veika yra pavojinga, numatė, kad gali atsirasti BK numatyti padariniai, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti 2. Neatsargumas a. Nusikalstamas pasitikėjimas – asmuo numato, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, bet lengvabūdiškai stengiasi jų išvengti. b. Nusikalstamas nerūpestingumas – asmuo nenumatė, kad jo veika gali sukelti pavojingus padarinius, bet galėjo ir turėjo numatyti, kad jie atsiras. |
| Tyčinė kaltės samprata ir elementai | Tyčia – tokia kaltės forma, kai asmuo suvokia savo veikos pavojingumą, numato šios veikos pavojingas pasekmes ir šių pasekmių siekia arba sąmoningai leidžia joms kilti. Didžioji dalis NV yra būtent tyčinės. BK 15 str. 2. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. 3. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Tyčiai būdingi trys požymiai: 1. Pavojingos veikos suvokimas; 2. Pavojingų pasekmių numatymas; 3. Pasekmių siekimas arba sąmoningas; Pirmieji du sudaro intelektinį momentą, paskutinis valinį |
| Tyčių rūšys. Part 1 | Tiesioginė tyčia - Tiesiogine tyčia asmuo siekia padarinių, kurie atsirado, ir asmuo suprato padarinius. Formalios veikos sudėties atveju – siekiama veikos, tiesiogiai kažkokių konkrečių padarinių nesiekė. Pakanka pagrįsti faktą, jog asmuo padarė NV. Formaliosioms sudėtims yra būdingi šie požymiai: a) Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – intelektualusis elementas; b) Norėjimas veikti – valinis elementas. Materialios – tiesiogiai siekiama padarinių. Materialioms sudėtims būdingi šie požymiai: a) Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas; b) Numatymas, kad gali atsirasti BK numatyti padariniai; c) Norėjimas, kad dėl veikimo ar neveikimo atsirastų padariniai Netiesioginė tyčia - galima tik materialiose sudėtyse. Esant netiesioginei tyčiai negalima parengtinė nusikalstama veika. Požymiai: a) Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas; b) Numatymas, kad gali atsirasti BK numatyti padariniai; c) Padarinių nenorėjimas, bet sąmoningas leidimas jiems atsirasti |
| Tyčių rūšys. Part 2 | 1. Pagal apibrėžtumą: a. Apibrėžta tyčia – kai asmuo konkrečiai suvokia veikos pavojingumo pobūdį ir siekia konkrečių padarinių. Paprasta – kaltininkas siekia vieno konkretaus rezultato; Alternatyviai apibrėžta – veika gali sukelti dvi ar daugiau pasekmių, iš kurių bet kuri kaltinamąjį patenkins; b. Neapibrėžta tyčia – tai tokia tyčia, kuomet kaltininkas, darydamas veiką suvokia veikos pavojingumą, tačiau nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio – kaltininką tenkina bet kokio laipsnio padariniai. 2. Pagal susiformavimo momentą: Iš anksto apgalvota tyčia – atskleidžia psichinį kaltininko santykį su veika kaip trunkantį daugiau laiko, kuris skiriamas apgalvoti nusikalstamos veikos aplinkybes, veikimo būdą ir siekiamus padarinius. Staiga kilusi tyčia – laikotarpis tarp nusikalstamo kėslo ir veikos yra labai trumpas/nepastebimas Bendroji tyčia - suvokia savo NV pobūdį ir numato konkrečias pasekmes,tačiau norimas pasekmes kt Afektinė tyčia – NV padaryta labai susijaudinus.Veikos padarymas esant afektinei tyčiai turi reikšmės kvalifikuojant NV kaip mažiau pavojingą |
| neatsargios kaltės samprata ir elementai | Neatsargumas – tokia kaltės forma, kai asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta. Arba kai asmuo nenumatė pasekmių, nors galėjo ir turėjo jas numatyti. nusikalstamas pasitikėjimas ir nusikalstamas nerūpestingumas |
| neatsargios kaltės rūšys baudžiamajame įstatyme | Nusikalstamas pasitikėjimas: a. asmuo numatė, kad dėl jo veiksmų ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai; b. asmuo lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti Nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: a. pavojingų pasekmių nenumatymas; b. galėjimas bei turėjimas jas numatyti. Atsitikimas (kazusas) – toks atvejis, kai asmuo savo veikla sukėlė pavojingas pasekmes, kurių neprivalėjo ir negalėjo numatyti. Tokiu atveju asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. |
| Motyvas ir tikslas | Motyvas – suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Tikslas – asmens įsivaizduojami objektyviosios tikrovės pasikeitimai, kurie turi atsirasti dėl nusikaltimo padarymo. Tarp motyvo ir tikslo egzistuoja glaudus vidinis ryšys. Motyvai veda asmenį į tikslą. Tikslo negalima tapatinti su pasekmėmis, nes tikslas, kaip norimas rezultatas, apibūdina asmens mąstymą, tuo tarpu pasekmės yra objektyvios tikrovės faktas. Motyvai: 1. Pozityvūs (noras padėti, siekimas palengvinti kančias ir pan.) 2. Neutralūs (meilė, draugystė ir pan.) 3. Negatyvūs (savanaudiškumas, pavydas ir pan.) Tikslo siekimas būdingas tik tiems nusikaltimams, kurie padaromi tiesiogine tyčia. Padeda kvalifikuoti bausmę, nustatyti veikos pavojingumą. Motyvas taip pat parodo kaltininko asmenybę. Padeda nustatyti kaltės formą ir rūšį. |
| Nusikalstamos veikos stadija, rūšys, reikšmė | NV stadija - apibrėžtas reiškinio, veikos raidos periodas, pakopa. Rušys: 1. pasirengimas atlikti NV; 2. pasikėsinimas atlikti NV; 3. baigta NV; pirmo dvi stadijos vadinamos PARENGTINE NV ir yra galimos tik tiesiogine tyčia. Reikšmė: Stadijų reglamentavimas BĮ lemia pagrindinės NV baudžiamumą ir leidžia diferencijuoti atsakomybę bei individualizuoti bausmę. Parengtinės NV išskyrimas turi teisinės reikšmės, kai: 1. kaltininkui nepavyksta pabaigti NV; 2. nepavyksta realizuoti motyvų, tikslų dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. |
| Nusikalstamos veikos, kuriose skiriamos stadijos | Ne visi nusikaltimai gali turėti stadijas. Stadijos įmanomos tik darant tyčinius nusikaltimus. rengimasis ir pasikėsinimas gali būti padaryti tik tyčia: - kaltininkas siekia sukelti pavojingus padarinius arba -atlikti visus veiksmus, sudarančius baigtos NV būtinuosius objektyviuosius požymius Neįmanoma: - rengtis ar pasikėsinti padaryti neatsargų nusikaltimą/netiesiogine tyčia NV; - kai kurios materialios NV sudėtys priešingumas BĮ taip susietas su pavojingų padarinių atsiradimu, jog tokios NV išvis negali turėti rengimosi ar pasikėsinimo stadijų (piktnaudžiavimas). |
| Baigta nusikalstama veika | BT teorija baigta NV laiko tokią asmens veiką, kuri turi būtinuosius šios rūšies NV sudėties požymius, numatytus BĮ. Įvairių nusikaltimų baigtumo momentas skirtingas ir priklauso nuo NV sudėties BK SD normoje konstrukcijos. Dvi sudėčių rūšys: MATERIALIOS (kuriose veika pripažįstama pavojinga tik tada, kai sukelia nurodytus padarinius); FORMALIOS (nusikalstamos veikos baigtumui užtenka atlikti veiką). |
| atskirų rūšių nusikalstamų veikų baigtumo momentas | Skiriamas pagal du momentus: 1. juridinis baigtumo momentas - pagal jį išskiriamos NV sudėtys: materialios, formalios, nukirstinės; 2. faktinis baigtinumo momentas - kada iš tikrųjų baigėsi NV. Šie abu momentai sutampa tik materialiose sudėtyse. išskyrimas reikalingas tam, kad būtų tinkamai kvalifikuota nusikalstama veika. Formalios sudėtys - padarius veiką, kai į NV sudėtį neįtrauktas pavojingų pasekmių atsiradimas, NV laikoma baigta atlikus pavojingą BĮ nurodytą veiką. Materialios sudėtys - atsiradus pasekmėms, kurios yra būtinas objektyvus NV sudėties požymis, NV yra baigta tik toms pasekmėms atsiradus. Nukirstinė sudėtis - atlikus bent vieną veiksmą,kuris įeina į NV objekt. pusę - pakanka veikos, kai tiesiogiai į saugomą gėrį nesikėsinama, tik rengiamasi. Baigtos ir nebaigtos NV skirtumas - baigta NV turi visus objektyviuosius požymius, numatytus BĮ. |
| Rengimosi padaryti nusikalstamą veiką stadija | Rengimasis padaryti nusikaltimą - yra (1)priemonių ir įrankių suieškojimas ir pritaikymas, (2)veikimo plano sudarymas, (3) bendrininkų telkimas ir (4)bet koks kitas tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Žmogaus mintys, sumanymai, įsitikinimai, pažiūros negali būti baudžiamos, tačiau kai tai išreikšta grasinimo forma - pavojinga veika. |
| Rengimosi padaryti NV požymiai | Objektyvieji: 1. nusikaltimo priemonių ir įrankių susieiškojimas: a. priemonės - įtaisiai, įrenginiai, mechanizmai ir etc, kurie objekto dalyko tiesiogiai neveikia, tačiau yra būtini NV padarymui ar lengvina jo padarymą; b. įrankiai - daiktai, naudojami darant NV. Jais tiesiogiai kėsinamasi į nusikaltimo dalyką. c. susiieškojimas - bet kuris teisėtas/neteisėtas būdas, siekiant gauti priemones ir įrankius. 2. jų pritaikymas - veiksmai, kuriais priemonėms/įrankiams suteikiamos tokios savybės, dėl kurių jie tampa tinkami realizuoti nusikalstamus ketinimus - perdirbimas, patobulinimas. 3. veikimo plano sudarymas - nusikaltimo padarymo priemonių, įrankių įgijimo, pritaikymo, bendr.telkimo ar kitų veiksmų numatymas etc. 4. bendrininkų telkimas - asmenų parinkimas, palenkimas bendrai NV, vaidmenų paskirstymas etc. 5. kitoks tyčinis NV leng sąlygų sudarymas - visi BK nenumatyti būdai, pvz. slėptuvės suradimas, sarginio šuns nunuodijimas, taip pat neveikimas. |
| subjektyvieji rengimosi atlikti NV požymiai, rūšys, pavojingumas, nustatymo kriterijai, baudžiamumas | -kaltininkas supranta NV pobūdį, sudėties požymius; -įsitikinęs, kad sumanytai NV būtina pasirengti atliekant atitinkamus veiksmus/neveikimą; -suvokia numatytų veiksmų pobūdį, jų svarbą tolesnei NV; -numato priežastinį ryšį tarp rengimosi ir vėlesnių stadijų; -įsitikinęs, kad atlikęs numatytus pasirengimo veiksmus neapsiribos jais ir tęs savo veiką. svarbiausias požymis - tiesioginė TYČIA. NV gali būti pripažintas tik toks rengimasis, kurio metu realizuojami ir objektyvieji, ir subjektyvieji parenginės veikos požymiai. Rengimosi veiksmų rūšys: dažniausiai aktyvūs veiksmai, bet galima ir neveikimu - neužrakina įstaigos etc. Rengimosi pavojingumas ir nustatymo kriterijai: dar nėra tiesiogiai kėsinamasi į saugomą objektą. Pavojingumas grindžiamas tuo, kad asmuo sąmoningai sudaro ar siekia sudaryti sąlygas, kad galėtų realizuoti nusikalstamą sumanymą. Rengimosi baudžiamumas: individualizuojant bausmę atsižvelgiamą į NV objektą, padarymo būdą, pasekmes ir kitus požymius. bausmė skiriama pagal BK SD str nusikaltimą. |
| pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką stadija,objektyvūs, subjektyvūs požymiai, pasikėsinimo skirtumai nuo rengimosi ir baigtos NV | tai tyčinis veikimas/neveikimas, kuriais tiesiogiai yra pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas yra ir tada, kai kaltininkas, nesuvokia, jog jis negali pabaigti todė, kad kėsinamasi į netinkamą objektą/naudoja netinkamas priemones. Objektyvūs požymiai: jei kaltininkas viską, ką buvo sumanęs, kokybiškai būtų padaręs, arba jeigu tos veikos nebūtų nutrauktos be kaltininko valios, siekiamos pasekmės būtų atsiradusios ir NV būtų pabaigta. Subjektyvieji požymiai: - pasikėsinimas - tyčinė veika, kuriai tiesiogiai siekiama padaryti NV (tiesioginė tyčia); - pasikėsinimas kaip nebaigta NV - nėra dalies būtinųjų NV sūdėties požymių arba veika atlikta nekokybiškai --> nesukėlė nusikalstamų pasekmių, jeigu jos šiai sudėčiai nėra būtinos. Skirtumai nuo rengimosi: pasikėsinimo atveju tiesiogiai kėsinamasi ar bandoma kėsintis padaryti NV, o rengimosi - tik sudaromos sąlygos tai daryti - pasikėsinant yra sukeliama tiesioginė grėsmė objektui; skirtumai nuo baigtos NV: nebaigtumas |
| Pasikėsinimo rūšys | Baigtas - toks, kai kaltininkas atlieka viską, ką jis manė esant būtina, kad realizuotų nusikalstamą sumanymą. Nebaigtas - kai kaltininkas dėl priežasčių, neprikl.nuo jo valios, neatliko visko, ką jis manė esant būtina. Tinkamas - toks, kuris yra sumanytas realizuoti ir realizuojamas būdais ir priemonėmis, realiai leidžiančiomis pažeisti BĮ saugomus interesus bei padaryti jiems žalos; Netinkamas - toks, kuris dėl paskirtų nusikalstamo sumanymo būdų ir priemonių realiai negali pažeisti BĮ saugomų gėrių. Netinkamo pas. rūšys: - į netikrą dalyką - kai kaltininkas klysta vertindamas nusikaltimo dalyko savybes. Tokios veikos baudžiamos kaip pasikėsinimas padaryti NV. - netinkamomis priemonėmis - kaltininkas klysta dėl NV priemonių ar būdo, naudoja tokias priemones ar būdus, kuriais dėl jų objektyvių savybių neįmanoma tos NV atlikti. |
| Savanoriškas atsisakymas ir aktyvioji atgaila | Savanoriškas atsisakymas - tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad dar gali ją pabaigti. asmuo atsako, jei padarytoje veikoje yra kitos NV sudėtis. Asmuo, kuris bandė savo noru atisakyti pabaigti NV, bet padarinių nepavyko išvengti, atsako pagal BĮ, bet bausmė gali būti švelninama. SA rūšys: 1. pasyvus - susilaikymas nuo tolesnių veiksmų; 2. aktyvus - sukliudymas kilti nusikalstamoms pasekmėms Aktyvioji atgaila - aktyvus asmens elgesys po NV padarymo, jis gali būti ir po to, kai nepavyksta savanoriškai atsisakyti. Ji nepanaikina BA, o tik švelnina. Skirtumai tarp AA ir SA - AA atveju NV jau padaryta, tačiau kaltininkas suvokia ką padaręs. Jis padeda institucijoms, prisipažįsta etc. |
| Bendrininkavimo sąvoka, objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai | Bendrininkavimas - tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BĮ nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Subjektyvieji požymiai: - bendrininkų tarpusavio susitarimas - turi būti susitarę bent du asmenys. Susitarimas galimas raštu,žodžiu, konkliudentiniais veiksmais. Bendrauti galima ir neveikimu, pvz neatliekant prof. pareigos. - atitinkamas psichinis santykis su bendra NV ir jos padariniais. Turi būti aiškinama kartu su kitais subj. požymiais Tyčia - bendrininkavimas neįmanomas neatsargių nusikaltimų atveju. Objektyvieji požymiai: - priežastinis ryšys - turi būti tarp kiekvieno bendrininko nusikalstamų veiksmų/neveikimo ir atsiradusių bendrų padarinių/bendrai padarytos veikos. Į bendrą nusikalstamą veiką galima įsilieti: a. iki nusikalstamų padarinių atsiradimo (materialios sudėtys) b. iki veikos pabaigimo (formalios sudėtys) - turi dalyvauti du ar daugiau asmenų - sukakę BĮ nurodyto amžiaus ir pakaltinami. - kiekvieno bendrininko indėlis prie bendros NV - dviejų ar daugiau asmenu veiksmai viena linkme. |
| Bendrininkų grupė - samprata/požymiai | tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria kartu pradėti daryti, tęsti ar užbaigti jau pradėtą NV. BG gali susidaryti bet kokio pavojingumo tyčinio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymui. Požymiai: - du ar daugiau asmenų; - bet kokio pavojingumo tyčinio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymui; - gali susidaryti rengimo ar nebaigto pasikėsinimo stadijose; - bent du vykdytojai - mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti objektyviąją BNV sudėties pusę; - mažiausiai pavojinga bendrininkavimo forma, kuri nevisada laikoma sunkinančia aplinkybe. |
| Organizuota grupė - samprata/požymiai | kai bet kurioje NV stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų/labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi tam tikrą vaidmenį. - siekiama padaryti kelis nesunkius ar apysunkius/vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; - grupės nariai iš anksto susitaria, suderina svarbiausius NV momentus: planas, nusikaltimo padarymo mech etc. - kiekvienas grupės narys atlieka tam tikrą užduotį ar skirtingą vaidmenį; - tokie bendrininkai supranta sukūrę OG. |
| Nusikalstamas susivienijimas - samprata/požymiai | tada, kai bendrai nusikalstamai veikai - vienam ar keliems sunkiems/labai sunkiems nusikaltimams susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Požymiai: - trys ar daugiau asmenų - susivienijimo dalyviai paklusta bendriems tikslams; - susivienijama daryti sistemingą nusikalstamą veiklą; - susitarimas yra aiškus, išankstinis, aiškus organizatoriaus buvimas, detalus vaidmenų pasiskirstymas; - ilgalaikiai, glaudūs, tvirti konspiraciniai ryšiai; - dalyviai būna apsirūpinę ryšio ar kitomis techninėmis priemonėmis; - gali apjungti keletą autonomiškai veikiančių OG - būdinga tik tiesioginė tyčia - asmuo įstodamas suvokia tikslus, siekimo būdus; - prilyginama antikonstitucinė grupė/organizacija, teroristų grupė |
| Vykdytojas | asmuo, betarpiškai padaręs nusikalstamą veiką. vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka NV sudėtyje būtinų veiksmų, tačiau būdami kartu su kitais vykdytojais suteikia pagalbą. vykdytojas taip pat yra asmuo, kuris pasiekia nusikalstamą rezultatą pasinaudodamas asmenimis, nesuprantančiais veiksmų esmės, nesulaukusiais nustatyto amžiaus <-- veikimas per tarpininką. Jei nėra vykdytojo, nėra bendrininkavimo. |
| Organizatorius | asmuo, kuris: - subūrė OG/NS - vadovavo OG/NS/NV - koordinavo NS/OG narių veiklą - Parengė nusikalstamą veiką - esminis požymis - suvienija ir nukreipia kitų pastangas, sukuria sistemą, organizuotumą bendrai nusikalstamai veikai. |
| Kurstytojas | asmuo, palenkęs kitą asmenį padaryti nusikalstamą veiką. - Kurstyti galima tik aktyviais veiksmais. - Kurstymas turi būti konkretus. Bendrojo pobūdžio požymis - kai nesikreipiama į konkrečius asmenis, o tik siekiama sukelti nesveikas pažiūras - nėra kurstymas. - būdinga tyčia. - kurstytojas gali veikti ir provokaciniais tikslais, siekdamas demaskuoti kaltininką. |
| padėjėjas | asmuo, padedantis daryti nusikalstamą veiką. - duodamas patarimų, nurodymų - teikdamas priemones, šalindamas kliūtis - saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus; - iš anksto pažadėdamas paslėpti nusikaltėlį, įrankius ar priemones; - iš anksto pažadėjęs realizuoti įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjimas gali būti: 1. intelektualus - kai asmuo žada iš anksto slėpti nusikaltimą ar realizuoti NV įgytus/pagamintus daiktus; 2. fizinis - saugodamas, pridengdamas, teikdamas priemones, šalindamas kliūtis etc. |
| BA šalinančios aplinkybės - sąvoka | Tai aplinkybės, kurioms esant padaryti veiksmai, turintys nusikalstamos veikos požymių, nelaikomi nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu |
| Būtinoji gintis - samprata, teisėtumo sąlygos | Situacija, kai BĮ ginamiems interesams padaroma žala ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, neliečiamybę, kitus interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi--> neperžengtos BG ribos Reikalavimai kėsinimuisi: 1. pavojingumas - besikėsinančio asmens veiksmai, sudarantys kėsinimosi turinį prieš kito asmens teises+laisves 2. akivaizdumas - kai jau žala daroma arba yra labai aiški jos grėsmė 3. realumas - toks kėsinimasis, kuris jau vyksta iš tikrųjų, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Reikalavimai gynybai: 1. žala padaroma tik besiginančiajam - jokie tretieji asmenys nenukenčia; 2. žala padaroma atremiant pavojingą kėsinimąsį; 3. neperžengiamos BG ribos. |
| Tariamoji būtinoji gintis, būtinosios ginties provokacija, būtinosios ginties ribų peržengimas ir atsakomybė | TARIAMOJI BG - kai nėra realaus kėsinimosi, tačiau susidariusios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, jog: 1) jis prasidėjo arba tiesiogiai gresia; 2) besiginantysis negali/neturi numatyti, kad įvykio aplinkybes suvokia klaidingai. Padaryta žala laikoma padaryta esant BG. Jei esant toms pačioms sąlygoms asmuo turėjo/galėjo numatyti --> žala kvalifikuojama kaip dėl neatsargumo. BG PROVOKACIJA - tokie veiksmai, kai asmuo tyčia provokuoja kito asmens kėsinimosi veiksmus, siekdamas tariamos gynybos, kad padarytų žalos. BG RIBŲ PERŽENGIMAS - tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma ar sunkiai sutrikdoma sveikata, jei gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. ATSAKOMYBĖ UŽ RIBŲ PERŽENGIMĄ - ribas peržengęs asmuo neatleidžiamas nuo BA. Tam tikrais atvejais galima skirti švelnesnę nei numatyta bausmę. |
| Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas | Situacija, kai vejantis, stabdant, neleidžiant ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaroma turtinė žala, nesunkus sveikatos sutrikdymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, o sulaikant asmenį nusikaltimo vietoje, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti - sunkus sveikatos sutrikdymas, jeigu NV padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Tai kiekvieno asmens teisė, nebent yra pareiga (policia) Teisėtumo sąlygos: a) sulaikomas NV padaręs asmuo; b) asmuo vengia sulaikymo; c) įstatyme nurodyta žala proporcinga padarytos NV pobūdžiui ir laipsniui; d) įstatyme nurodyta žala padaroma tik sulaikomajam; TEISĖTUMO SĄLYGŲ PAŽEIDIMAS: nužudęs sulaikomą asmenį asmuo traukiamas bendrais pagrindais. BĮ nenumato ribų peržengimo --> kai asmuo padaro žalos, kuri nebuvo būtina, atsako bendrais pagrindais. Pažeidžiamos sąlygos turi būti vertinamos kaip lengvinanti aplinkybė. |
| Profesinių pareigų vykdymas | Tai situacija, kai žalos BĮ ginamiems interesams padaro asmuo, vykdanti įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytas funkcijas ir pareigas. TEISĖTUMO SĄLYGOS: 1. pareigos atliekamos vadovaujantis įstatyme ar kitame teisės akte nustatytomis sąlygomis; 2. jas vykdant neperžengiamos įstatymo ar kito teisės akto ribos; 3. veiksmai yra teisėti ir siekiama visuomenei naudingo rezultato; 4. asmenys pareigas vykdyti privalo ir ne tarnybos metu; 5. vykdydami profesines pareigas asmenys privalo padaryti kuo mažiau žalos; TEISĖTUMO SĄLYGŲ PAŽEIDIMAS: 1. jei pareigas atlieka nesilaikydamas jame nurodytų pareigų vykdymo sąlygų; 2. atlikdamas profesines pareigas peržengia TA nustatytas ribas; 3. tokia veika turi būti pripažinta lengvinančia aplinkybe |
| Būtinasis reikalingumas | Situacija, kai teisėtai padaroma žalos BĮ saugomiems interesams, siekiant pašalinti pavojų, gresianti valstybės, visuomenės interesams, to asmens ar kitų asmenų teisėms, jei toks pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis. TEISĖTUMO SĄLYGOS: 1. gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės/valstybės interesams - kai susiduria du interesai, iš kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalos kitam. 2. realus ir akivaizdus pavojus. 3. gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams; 4. pavojus pašalinamas tik darant žalą teisės saugomiems interesams 5. pavojus pašalinamas tik darant žalą trečiajam asmeniui (FA ir JA); 6. padaryta žala yra mažesnė nei išvengta 7. galimybė išgelbėti asmens gyvybę. TEISĖTUMO SĄLYGŲ PAŽEIDIMAS: didesnės ar lygiavertės žalos padarymas nėra BR, nebent -> asmuo nenumatė/ negalėjo numatyti; asmuo bereikalingai padaro žalos; jei dėl profesijos, pareigų ar kitų aplinkybių privalo veikti didesnio pavojingumo sąlygomis. |
| Būtinojo reikalingumo atribojimas nuo būtinosios ginties | BG žala gali būti padaroma tik besiginančiajam, o BR - ir trečiajam asmeniui; Skiriasi žalos proporcingumas - BG atveju nužudymas bet kokiu atveju yra ribų peržengimas; PAPILDYTI |
| Įsakymo vykdymas | Teisėtas įsakymas - kuris neprieštarauja teisės aktams ir yra duodamas kompetentingo asmens jo kompetencijos ribose. Kompetencijos ribos - atitinkamas pareigas užimančių asmenų teisių ir pareigų visuma. Neteisėtas įsakymas - priešingas ^ Žinomai nusikalstamas įsakymas - jį vykdantis asmuo neabejotinai suprat, kad toks įsakymas, potvarkis ar nurodymas yra nusikalstamas TEISĖTO ĮSAKYMO vykdymas ir atsakomybės pagrindai jei vykdydamas įsakymą/potvarkį/ nurodymą asmuo tyčia padaro žalos teisės saugomiems interesams, jis traukiamas BA bendrais pagrindais. ŽINOMAI NUSIKALSTAMO ĮSAKYMO VYKDYMAS jei asmuo žino --> a) žalos padaroma ne esant būtinybei įvykdyti valstybės ar tarnybos užduotis, o siekiant karjeros; b) priešingai tarnybos interesams; c) veikiant dėl savanaudiškų paskatų --> traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ATSISAKYMAS VYKDYTI ĮSAKYMĄ asmuo suvokęs įsakymo nusikalstamumą ir atsisakęs vykdyti, gali būti traukiamas BA tik tada, kai jo padarytoje veikoje yra kitos NV sudėtis. |
| Pateisinama profesinė ir ūkinė rizika | Tokia situacija, kai žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams padaroma siekiant visuomenei, individui naudingų rezultatų ir neperžengiant pateisinamos rizikos ribų. TEISĖTUMO SĄLYGOS: Pateisinama, jei: a) padaryta veika atitinka šiuolaikinį mokslą ir techniką --> nurodyto tikslo negalima pasiekti jokiais kitais būdais; b) rizikavęs asmuo ėmėsi būtinų saugumo priemonių, kad apsaugotų nuo žalos įstatymų saugomus interesus. TEISĖTUMO SĄLYGŲ PAŽEIDIMAS Asmuo traukiamas BA už NV padarymą pagal kilusius padarinius, kurie pagal rizikos aplinkybes nebuvo numatyti, jei juos toje situacijoje buvo įmanoma numatyti. Taip pat, nusikalstamo pasitikėjimo forma, kuomet asmuo žino, jog gali kilti žala, tačiau lengvabūdiškai tikisi jos išvengti. |
| Mokslinis eksperimentas | Situacija, kai siekiant socialiai naudingo rezultato arba norint išvengti sunkių pasekmių padaroma žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams TEISĖTUMO SĄLYGOS: a) kai jam iš anksto ruošiamasi; b) situacija sukuriama iš anksto ir sąmoningai; c) yra laisvas asmens, kurio gyvybei/sveikatai gali būti padaryta žalos, sutikimas; d) atliekant mokslinį eksperimentą remiamasi mokslo aprobuotomis medotikomis; e) prieš eksperimentuojant eksperimentas pagrįstas teorinėmis žiniomis, paskaičiavimais etc. TEISĖTUMO SĄLYGŲ PAŽEIDIMAS: jeigu nesivadovaujama teisės aktų reikalavimais. Juos pažeidus, mokslinis eksperimentas negali būti laikomas teisėtu. |
| Atleidimas nuo Baudžiamosios atsakomybės - sąvoka, rūšys, sistema, formos | Atleidimas nuo BA - asmens, teismo pripažinto kaltu nusikaltimo padarymu, sąlyginis arba besąlyginis atleidimas nuo tų pasekmių, kurios sudaro BA turinį, ir teistumo. REIKŠMĖ - BT humaniškumo pavyzdys, šio principo įgyvendinimas. Bausmės individualizavimas. Kartu ir bausmės ekonomijos principo realizavimas. Asmeniui, kuris atleidžiamas nuo BA neatsiranda teistumas, bet jei per metus dar viena NV - baudžia už abu. RŪŠYS: a) kai asmuo ar veika prarado pavojingumą; b) nusikaltimo mažareikšmiškumas; c) kaltininko ir nukentėjusio susitaikymas; d)lengvinančios aplinkybės; e) asmuo aktyviai padėjo atskleisti OG ar NS narių padarytas nusikalstamas veikas; f) pagal laidavimą FORMOS: 1. besąlyginis - toks atleidimas, po kurio baudžiamieji teisiniai santykiai baigėsi, o asmuo vėliau nebus traukiamas BA. 2. sąlyginis - tokia rūšis, kai asmeniui, padariusiam nusikaltimą, yra duodamas bandomasis laikotarpis |
| Atleidimo nuo BA atribojimas nuo atsakomybę šalinančių aplinkybių/bausmės instituto | Atribojimas nuo šalinančių: BA šalinančios aplinkybės - aplinkybės, kurioms esant padaryti veiksmai, turintys nusikalstamos veikos požymių, nelaikomi nusikaltimu, apibrėžiamos kaip aplinkybės, šalinančios veikos pavojingumą ir priešingumą teisei Atribojimas nuo bausmės instituto: Atleidimo nuo BA atvejų negalima tapatinti su atleidimu nuo bausmės, nes šiuo atveju asmeniui nuosprendžiu paskiriama bausmė, o po to jis atleidžiamas nuo visos ar dalies paskirtos bausmės atlikimo. Tuo tarpu atleidimo nuo BA atveju asmuo atleidžiamas nuo visų pasekmių, sudarančių BA turinį, ir teistumo. |
| Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą, atribojimas nuo dekriminalizavimo/depenalizavimo, mažareikšmiškumo | Besąlyginė atleidimo rūšis, kai asmuo atleidžiamas nuo BA dėl to, kad jis arba jo padaryta NV prarado pavojingumą. Asmens, kuris nustojo būti pavojingas, arba asmens padariusio veiką, kuri nebėra pavojinga, patraukimas BA yra netikslingas ir nereikalingas. padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo BA, jeigu teismas pripažįsta, kad iki BYLOS NAGRINĖJIMO TEISME šis amsuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. paprastai sunkūs nusikaltimai negali prarasti pavojingumo net esant faktiniam aplinkybių pasikeitimui. atsakomybės klausimas gali būti keliamas tik nustačius, jog padaryta veika atitinka BK nurodytus NV sudėties požymius. ATRIBOJIMAS NUO DEKRIM/DEPENAL: dekriminalizacija - NV,įtvirtintos BK, panaikinimas; depenalizacija - sankcijos už padaryta NV, švelninimas, naujų sankcijų įtraukimas. ATRIBOJIMAS NUO MAŽAREIKŠMIŠKUMO: ????? |
| Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo | padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Tai tokia situacija, kai padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos požymių, tačiau realus pavojingumas yra nedidelis. Tai besąlyginis atleidimas. taikoma siekiant išvengti nepagrįsto traukimo BA + ultima ratio principas? vertinant mažareikšmiškumą, būtina atsižvelgti į objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. aplinkybės, nesusijusios su veikos padarymu, vertinant veiką įtakos neturi. veika taip pat gali būti pripažinta mažareikšme, jei nutrūksta parengtinėje stadijoje dėl nuo nusikaltėlio nepriklausančių veiksmų. |
| Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko | Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų/nesunkų/apysunkį tyčinį nusikaltimą, jei: 1. prisipažino padaręs NV; 2. savo noru atlygino/pašalino FA/JA padarytą žalą/susitarė dėl žalos atlyg/pašal; 3. susitaikė su nukentėjusiu asmeniu/JA atstovu; 4. yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Negali būti atleistas recidyvistas, pavojingas recidyvistas, asmuo, kuris jau buvo atleistas nuo BA dėl susitaikymo su nukentėjusiuoju, jei nuo susitaikymo dienos praėjo mažiau nei ketveri metai. Jei atleistas asmuo per 1 metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą/be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo nuosprendžio, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo BA. |
| Savanoriško prisipažinimo, žalos, susitaikymo su nukentėjusiuoju samprata, pagrindo manyti, jog asmuo nebedarys nusikalstamų veikų problematika | Savanoriškas prisipažinimas - asmuo prisipažįsta savanoriškai, o ne stumiamas byloje surinktų įrodymų, taip pat savanoriškai duoda parodymus bei pripažįsta kaltę Žala - moraliniai, turtiniai ar fiziniai nuostoliai, kuriuos nukentėjusysis patyrė dėl nusikalstamos veikos. Atlyginimas - piniginis žalos, padarytos nusikalstama veika, kompensavimas. žalos pašalinimas - padarytos žalos neutralizavimas. susitaikymas su nukentėjusiu - nukentėjusysis ne tik atleido kaltininkui, bet ir neturi jokių pretenzijų ar reikalavimų, pareikštų baudžiamojo proceso metu. susitaikymo motyvai reikšmės neturi. pagrindo manyti, jog asmuo nebedarys nusikalstamų veikų problematika - pagrindas turi būti matomas iš bylos medžiagos (veikos tikslai ir motyvai, asmenybė, sunkinančios/lengvinančios aplinkybės etc). Tai, kad kaltininkas yra padaręs nv ir turi neišnykusį teistumą (bet nėra recidyvistas), nėra pagrindas neatleisti. |
| Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kuomet yra lengvinančių aplinkybių | asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismo sprendimu gali būti atleistas, jei: 1. pirmą kartą padarė veiką + 2. yra ne mažiau kaip dvi BK 59 str. nurodytos lengvinančios aplinkybės + 3. nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Besąlyginė atleidimo rūšis Požymio "pirmąkart padarė NV" samprata: skaitoma, kad asmuo pirmąkart padarė NV, jei teistumas jam išnykęs arba panaikintas, pritaikyta malonė/amnestijos aktas. |
| Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas | Samprata - asmuo įtariamas dalyvavęs OG/NS veikloje, gali būti atleistas nuo BA, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią NV ir aktyviai padėjo atskleisti kitų narių padarytas NV. Negali būti taikoma asmeniui: 1. kuris dalyvavo tyčia nužudant; 2. kuris jau buvo atleistas; 3. OG/NS organizatoriui ar vadovui; Besąlyginė forma. Būtinos tokios sąlygos: a) asmuo yra įtariamas dėl dalyvavimo OG/NS + laikomas įtariamuoju/kaltinamuoju b) baudžiamojo proceso tvarka yra gautas asmens prisipažinimas ėl dalyvavimo; c) asmuo aktyviai padėjo atskleisti veikas. aktyvi pagalba - vertingos informacijos davimas, liudijimas prieš atitinkamų grupių narius, teisėsaugos institucijos užduoties įvykdymas etc. TAIKYMO RIBOJIMAI: jei asmuo dalyvavo nužudant --> netaikoma. Jei dalyvavo parengtinėje stadijoje --> gali būti taikoma. Gali būti skiriama švelnesnė bausmė. |
| Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą | asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų/apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo BA, jei yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas pagal laidavimą, jei: 1. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką + 2. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi + 3. bent iš dalies atlygino ar pašalino žalą + 4. yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų. Laiduotojais gali būti tėvai, artimi giminaičiai, kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Terminas nustatomas 1-3 metams. sąlyginė atleidimo rūšis. laidavimas galimas tiek iš laiduotojo, tiek iš kaltinamojo pusės, tačiau yra visapusiška laiduotojo valia apsispręsti. |
| Kiti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejai, numatyti BK bendrojoje dalyje | ribotas pakaltinamumas, asmens apsvaiginimas ir nugirdymas prieš jo valią. Moki šituos jau. |
| Atpildo teorija (bausmės teorija) | Siejama su Kantu ir Hegeliu. Pati seniausia. Rėmėsi taliono principu ir atpildo ideologija. Žmogus padaręs nusikaltimą (kaip ir nuodėmę) privalo ją išpirkti. Asmuo supranta savo elgesį ir pripažįsta įstatymą, kad suvokia bus nubaustas. Su nusikaltėliu elgiamasi taip, kaip jis elgėsi su auka. |
| Galimybės padaryti nusikaltimą atėmimo teorijos (bausmės teorijos) | Kilo iš antropologinės BT mokyklos. Teigiama, kad nusikaltimas ir nusikalstamumas yra biologiniai reiškiniai. sakoma, kad žmonės, darantys nusikaltimus, yra laukiniai. mechaninių ir pagalbinių poveikių priemonių buvimas. Tvirtinama, kad nusikalstamumą galima sumažinti, bet ne likviduoti. bandoma paaiškinti nusikalstamumo priežastis. Siūlomos priemonės spręsti recidyvo problemą Nedemokratinės, nešiuolaikiškos priemonės Pavyzdys: BK 41 str. |
| Įbauginimo teorija (bausmės teorija) | J. Benthamas. Pagrindinė idėja būtent ir yra įbauginimas asmenims, darantiems NV. Pasireiškia dviem momentais: įstatymų priėmimu ir įstatymų vykdymu. bausmės turi formuoti tokį požiūrį, kad nebūtų norima nusižengti, todėl jos turi būti griežtos. Bausmė yra psichologinio poveikio priemonė. pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas įstatymams. turi būti sukurta tokia kombinacija, kad bausmė sukeltų daugiau žalos nei nusikaltimo darymo malonumas. Bausmės turi būti nukreiptos tik į nusikaltėlius, tik jiems vykdomos bausmės, o asmuo, patyręs bausmę, būtų atgrasytas nuo NV ateityje. |
| Pataisymo ir reabilitacijos teorijos (bausmės teorijos) | Ancelis. Pataisymo teorija paaiškina asmeniui taikomos bausmės pobūdį, kad jis turi būti pataisomas. Kiekvienas žmogus ir nusikaltėlis nėra praradęs savo orumo, todėl kiekvienas gali reikalauti, kad jam būtų suteika galimybė reabilituotis ir grįžti į visuomenę. Kalėjimai turi būti keičiami specialiomis ligoninėmis, kur pirmiausia veikiama psichinėmis priemonėmis, o nepataisomi šiaip turi būti izoliuoti. Bausmė kaip institutas neatmetama, bet turi būti ir poveikio priemonės, pvz. mokymas, gydymas etc. |
| Bausmės sąvoka, požymiai | Sąvoka - tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. POŽYMIAI: 1. Skyrimo pagrindas ir tvarka: - galima bausti tik už BĮ numatytas pavojingas nusikalstamas veikas; - Lietuvos BT uždrausta tiek teisės, tiek įstatymo analogija, tačiau expressis verbis šis draudimas neįvardintas, nes praktikoje tam tikra analogija yra galima. 2. Oficialumas - nuosprendis priimamas valstybės vardu, laikantis BP reikalavimų; 3. Bausmė - individuali poveikio priemonė - ji skiriama tik fiziniam ar juridiniam asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką. 4. Bausmė visais atvejais skiriama viešai - tuo atveju, kai teismo procesas būna uždaras, rezoliucinė dalis skelbiama viešai 5. Bausmės atlikimas užtraukia nuteistajam teisines pasekmes - teistumą. |
| Bausmės tikslai | 1. Nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas --- dar nesugalvojau; 2. specialioji prevencija - siekimas, kad asmenys, atlikę bausmę, laikytųsi valstybėje galiojančių įstatymų ir nenusikalstų. Esmė - specialiosios prevencijos poveikis pasireiškia konkrečių asmens teisių ar laisvių apribojimu ar atėmimu, arba specialių pareigų nustatymu, kuris turėtų atimti galimybę padaryti naują nusikalstamą veiką bei individualizuotų pataisymo priemonių taikymu. 3. Bendroji prevencija Asmenų sulaikymas nuo nusikaltimo darymo. Esmė - bendrosios prevencijos poveikis pasireiškia baudžiamojo įstatymo priėmimu ir paskelbimu, bausmės skyrimu ir atlikimu. Bendroji prevencija nesusijusi su konkrečiu NV padariusiu asmeniu. Kitų asmenų informavimo, įbauginimo priemonė. 4. Bausmės skyrimas ir teisingumo principo įgyvendinimas būtinumas užtikrinti tokį bausmės paskyrimą, kuris geriausiai atitiktų BĮ įtvirtintą bausmės paskirtį. Vienoda teisminė praktika. Bausmės proporcingumas. Bausmė turi atitikti NV pavojingumo laipsnį ir pobūdį. |
| Nusikalstamų veikų daugeto sąvoka ir požymiai | NV daugetas - situacija, kai yra padaromos dvi nusikalstamos veikos, kurios yra kvalifikuojamos pagal savarankiškus, skirtingus straipsnius Požymiai: - veikos turi turėti ne mažiau kaip dviejų NV požymius; - dėl jų nėra išnykusios teisinės pasekmės; - nėra baudžiamųjų procesinių kliūčių baudžiamajam persekiojimui. |
| Pavienio nusikaltimo apibūdinimas | Toks nusikaltimas, kuris atitinka vieną specialiosios dalies straipsnį arba jo dalį. Tokia veika, kurioje yra vienos nusikalstamos veikos sudėtis. |
| Idealioji sutaptis | atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi NV, numatytas skirtingose BK normose. Vienu veiksmu realizuojamos bent dviejų NV sudėtys. Kaltininkui skiriama tik viena bausmė už sunkesnį nusikaltimą. Turi būti nevienarūšiai, skirtingi padariniai, numatyti skirtinguose BK straipsniuose (nužudymas susprogdinant asmenį automobilyje :D) |
| Realioji sutaptis | sunkesnė ir pavojingesnė nei idealioji. Tada, kai asmuo keliais savarankiškais veiksmais padaro du ar daugiau nusikaltimų, numatytų skirtinguose BK SD straipsniuose ir už juos yra traukiamas BA. Turi būti neišnykę šių veikų juridiniai pagrindai patraukti asmenį BA, nei dėl vienos iš jų nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis |
| nusikalstamų veikų daugeto teisinė reikšmė | dar nesužinojau šito |
| Trunkamieji nusikaltimai | Sudėtis yra realizuojama pastoviai, visada procese, nusikaltimas tęsiasi tam tikrą ilgą laiką. Ypatumas: kaltininkas, žinodamas apie atsiradusią pareigą veikti/neveikti, nieko daugiau nedaro,ši pareiga pakibusi ties juo tam tikrą ilgą laiką. Būdinga tai, kad pareiga veikti/neveikti atsiranda BĮ ar kitų įstatymų pagrindu Pavyzdys: BK 146 straipsnis. |
| Tęstiniai nusikaltimai | NV susideda iš vienarūšių veikų, kurios laiko atžvilgiu yra kartojamos esant vieningai kaltei ir siekiant vieningo rezultato. Ypatumas: jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie kitomis aplinkybėmis galėtų sudaryti savarankiškus nusikaltimus, tačiau šiuo atveju tokiais nelaikomi, bet sudaro vieno nusikaltimo atskiras grandis Pavyzdys: BK 229 straipsnis |
| Nusikaltimai su sudėtinėmis sudėtimis | Kai BĮ yra numatomos kelios alternatyvios veikos, už kurias yra baudžiama tokia pačia bausme ir yra padaroma ne viena iš jų, o kelios ar visos iš jų, tuomet yra laikoma vienu nusikaltimu. Žala paprastai padaroma ne vienam, o dviems ar daugiau objektų. Šie objektai BĮ gali būti ginami ir atskirai, tačiau sujungus atsiranda nauja NV kokybė. Plėšimas = turto atėmimas + smurtas. |
| nusikalstamų veikų recidyvas | Tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį dar nėra išnykęs ar nepanaikinta įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. |
| Pavojingas nusikalstamų veikų recidyvas. Asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu sąlygos, tvarka. | Nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu asmuo: 1) turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 2) būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 3) būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą; 4) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą. 3. Teismas asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, 4. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į teistumą už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolika metų, neatsargius nusikaltimus, nusikaltimus, už kuriuos teistumas yra išnykęs ar panaikintas, taip pat užsienyje padarytus nusikaltimus, už kuriuos LR bį atsakomybės nenumato. |
| Baudžiamojo poveikio priemonių samprata ir skyrimas | Baudžiamojo poveikio priemonė (BPP) - teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BPP - viena iš valstybės reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų. BPP gali būti skirtos asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų, apysunkį ar sunkų nusikaltimą ir atleistam nuo BA ar bausmės. BPP taikymas neužtraukia teistumo Visos atleidimo nuo BA rūšys, kai skiriama BPP, nereiškia visiško (besąlyginio) atleidimo. |
| Uždraudimas naudotis specialia teise | Terminuotas draudimas naudotis specialia teise (teisėmis), kai nusikalstama veika padaryta naudojantis šia teise (teisėmis). Terminas - nuo 1 iki 3 metų. Skirti nuo bausmės - teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimo - vienu atveju draudžiama dirbti, o kitu - tik naudotis tam tikra teise. Skirdamas šią BPP teismas turi nustatyti, ar nusikalstama veika padaryta naudojantis šia teise. |
| Viešųjų teisių atėmimas | Viešųjų teisių atėmimas yra teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas. Skirama tais atvejais, kai yra piktnaudžiaujama viešosiomis teisėmis. Viešosios teisės gali būti atimtos 1-5 metams. Teismas nurodo konkrečią teisę ir konkretų terminą. Viešųjų teisių atėmimas, paskirtas kartu su laisvės atėmimu/areštu, takomas visą laisvės atėmimo/arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po. |
| Teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas | Teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla. Skiriama 1-5 metams. Teismas nurodo terminą. Paskirtas kartu su laisvės atėmimu/areštu, --> visą laiką + teismo paskirtą laiką po. |
| Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas | Teismas skiria TŽ atlyginimą/pašalinimą, kai dėl nusikalstamos veikos buvo padaryta žala nuosavybei, asmeniui ar gamtai. Į atlyginamos žalos dydį neįskaičiuojamos sumos, nukentėjusio asmens gautos iš draudimo ar kitų institucijų patirtai žalai padengti. Turi būti atlyginta/pašalinta per teismo nurodytą laiką. |
| Nemokami darbai | įsipareigojimas neatlygintinai dirbti nuo 20 iki 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse/nevalstybinėse organizacijose. Skirtumai nuo viešųjų darbų kaip bausmės: 1. nemokamų darbų trukmė yra žymiai trumpesnė nei viešųjų darbų. 2. nemokamų darbų atveju akcentuojama jų atlikimo vieta, o viešųjų darbų atveju atlikimo vietą parenka bausmę vykdanti institucija. 3. vengimo atlikti viešuosius darbus teisinės pasekmės yra žymiai sunkesnės. |
| Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą | įpareigojimas kaltininkui per teismo nustatytą terminą sumokėti į specialų fondą nuo 5 iki 25 MGL dydžio pinigų sumą. Skirti nuo baudos: 1. įmokos į nukentėjusių asmenų fondą dydis yra mažesnis nei baudos. 2. įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra materialinė pagalba nukentėjusiems nuo NV, bauda mokama į valstybės biudžetą. 3. teisinės vengimo atlikti baudą pasekmės yra žymiai sunkesnės nei įmokos nemokėjimas. |
| Turto konfiskavimas | Priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1. perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui NV padaryti pinigus ar kitą materialią vertę turinčius daiktus; 2. darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ar kitą materialią vertę turinčius daiktus; 3. iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitą materialią vertę turinčius daiktus. |
| Draudimas prisiartinti prie nukentėjusio žmogaus | Skiriamas, jei būtina apsaugoti nukentėjusio asmens interesus. Paskyrus draudimą, ki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo. Jei kaltininkas ir nukentėjęs gyvena vienoje gyvenamoje patalpoje, paskyrus draudimą teismas įpareigoja kaltininką gyventi skyrium iki termino pabaigos arba kol įstatymų nustatyta tvarka bus išspręstas teisės gyventi patalpoje suteikimo klausimas. |
| Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose | Teismas įpareigoja dlayvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. |
| Išplėstinis turto konfiskavimas | Tai kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Taikomas tik su visomis sąlygomis: 1. kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų ar labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio galėjo turėti ar turėjo turtinės naudos; 2. kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per 5 metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų ir skirtumas viršija 250 MGL. 3. BP metu kaltininkas nepagrindžia šio turto teisėtumo. |
| Malonė | Malonė yra RP išleistas teisės ato, kuriuo, nekeičiant ir neatšaukiant baudžiamojo įstatymo bei nenaikinant apkaltinamojo nuosprendžio visiškai ar iš dalies atleidžiamas kaltu pripažintas asmuo. Malonė teikiama dekretais. Dekretas - individualus vienkartinio taikomojo pobūdžio teisės aktas. Nuteistasis gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo, jeigu LR Prezidentas patenkina jo malonės prašymą. Tvarką nustato Prezidentas. |
| Amnestija | LRS priimtas aktas, pagal kurį nuteistiesiems taikomas visiškas ar dalinis atleidimas nuo bausmės. Amnestija yra detalus teisės aktas, kuriame nurodyti ne tik subjektai, bet ir taikymo tvarka. Amnestijos įstatymą taiko ir vykdo teismai asmenims, kurių bylos įsigaliojus įstatymui buvo neišnagrinėtos teisme arba išnagrinėtos, tačiau nuosprendžiai neįsiteisėję. Amnestiją taiko speciali sudaryta komisija. Amnestija netaikoma asmenims, padariusiems kelias nusikalstamas veikas, jeigu bent dėl vienos iš jų amnestijos įstatyme amnestija nenumatyta. |
Want to create your own Flashcards for free with GoConqr? Learn more.