966659
Description
Flashcards by Julija Skardžiūt, updated more than 1 year ago
|
Created by Julija Skardžiūt
almost 10 years ago
|
|
| Question | Answer |
| 1993-12-13 - Nuosavybė | Savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Gynimas turi apibrėžtas galiojimo ribas.ribojamos dėl turimo turto pobūdžio (ginklai, narkotinės priemonės ir kt.), arba dėl visuomenei būtino intereso (ekologinės problemos ir kt.), arba dėl savininko padarytų veiksmų. Nuosavybės teisių apribojimai gali kilti ir iš tarptautinių sutarčių. Nuteistojo turto konfiskavimas (efektyvesnė bausmė) |
| 1994-07-22 - Referendumai | Referendumai skirstomi į sprendžiamuosius, patariamuosius ir ratifikacinius. Referendumas - įtvirtita teisė tiesiogiai dalyvauti piliečiams valdant savo šalį. Referendumą įstatymo nustatytais atvejais skelbia Seimas ir kad referendumas skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. Vienas iš sprendimų priėmimo demokratinių principų yra daugumos principas |
| 1994-12-01 - Referendumas, Keitimas įst. | Vien referendumo iniciatyvos pareiškimas nėra referendumo pradžia. Iniciatyvinės grupės susiformavimas, piliečių parašų dėl referendumo organizavimo rinkimas, dokumentų pateikimas ir jų tikrinimas bei svarstymas - tai tik būtini referendumo organizavimo stadijos veiksmai. Atlikus veiksmus referendumą paskelbia seimas. Konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/ 5 visų Seimo narių balsų dauguma. Tuo tarpu kiti įstatymai (įskaitant ir jų pakeitimus) laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje |
| 1995-01-24 - Tarptautinės ir vidaus teisės derinimas. | Paralelinė derinimo sistema - tarptautinės sutartys transformuojamos šalies teisės sistemoje (inkorporuojamos į ją). Negalima, kad: 1) Konstitucija nustatytų išsamų ir baigtinį teisių ir laisvių sąrašą, o Konvencija nustatytų kokias nors kitas teises ir laisves; 2) Konstitucija draustų kokius nors veiksmus, o Konvencija apibrėžtų šiuos veiksmus kaip vienokią ar kitokią teisę arba laisvę; 3) kokia nors Konvencijos nuostata negalėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos teisės sistemoje dėl to, kad ji nesutampa su kokia nors Konstitucijos nuostata. Negali būti taikomas vien pažodinis aiškinimo būdas. |
| 1996-07-10 - Darbas, Teisnis išsilavininas TSRS | "Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą", reiškia laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį. Tačiau dirbant sudėtingą darbą reikalinga tam tikra kvalifikacija, profesinės žinios ir įgūdžiai, todėl atitinkami reikalavimai asmenims, pretenduojantiems dirbti sudėtingą ar atsakingą darbą, laikomi natūraliais ir paprastai yra visuotinai pripažįstami. Todėl teisinis išsilavinimas, įgytas institute, akademijoje ar buvusios TSRS vidaus reikalų ministerijos aukštojoje mokykloje, nors ir pripažįstamas aukštuoju, negali būti besąlygiškai laikomas tapačiu įgytajam universitete. |
| 1996-12-19 - Informacija, žinios, paslaptys, delegavimas | Žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su žmogaus galimybe gauti iš įvairių šaltinių informaciją ir ja naudotis. Numato galimybę riboti teisę laikantis šių sąlygų: 1) jeigu tai būtina demokratinėje visuomenėje, 2) numatyta nacionaliniuose įstatymuose ir 3)apribojimais siekiama ginti tokias vertybes kaip valstybės saugumas, teritorijos vientisumas, viešosios tvarkos interesai, kelio teisės pažeidimams ir nusikaltimams užkirtimas, žmogaus sveikatos ir moralės apsauga ir kt. Pagal pareigas teisę susipažinti su valstybės paslaptį sudarančiomis žiniomis, neviršydami įstatymų nustatytų įgaliojimų, turi: 1. Respublikos Prezidentas, 2. Ministras Pirmininkas, 3. Lietuvos Respublikos Seimo nariai; asmenys, kuriuos eiti tam tikras pareigas skiria: 4. Respublikos Prezidentas, 5. Lietuvos Respublikos Seimas, 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 7. Ministras Pirmininkas." Vyriausybei įstatymų leidybos delegavimas negalimas Viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, reguliuojama įstatymais įstatymu nesuformulavus aiškių informacijos pripažinimo valstybės paslaptimi kriterijų, Vyriausybei iš esmės pavedama ne detalizuoti įstatymą, bet sureguliuoti santykius, kurie yra įstatyminio reguliavimo dalykas. Teisėjai, kurie nagrinėja bylą gali susipažinti su valstybės paslaptimis, kurios susijusios su byla.Teismo posėdis gali būti uždaras, jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės paslaptį. Pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį. |
| 1997-02-13 - Informacija, reklama | Informacijos laisvė paprastai traktuojama plačiąja prasme ir apima žodžio laisvę, įsitikinimų turėjimo ir reiškimo laisvę, teisę gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, spaudos ir kitų informacijos priemonių laisvę. Informacijos laisvė reiškia ne tik teisę informuoti (t. y. skleisti informaciją), bet ir teisę gauti informaciją. Neteisinga informacija, t. y. dezinformacija, valstybių įstatymais paprastai yra draudžiama. Taigi informacijai (įskaitant ir reklamą) taikytinas tiesos reikalavimas. Apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu. Dėl būtinumo reikia išsiaiškinti tikslus ir paskirtį, ar priemonės proporcingos tikslui. Reklama - tai bet koks viešas pranešimas, skatinantis parduoti, pirkti arba nuomoti gaminius bei paslaugas, skatinantis mintį arba veiklą, kurios pageidauja reklamos užsakovas. Taigi reklamai būdingi bent du požymiai: 1) specialus jos tikslas - skatinti vartoti reklamuojamą dalyką arba vykdyti kitus reklamuotojo užsakymus, 2) atlygintinumas (už reklamą užsakovas kokiu nors būdu atsilygina). Reklamos ribojimas yra tik vienas iš būdų, taikomų žalingų žmogaus sveikatai medžiagų neribotam platinimui bei vartojimui mažinti. |
| 1997-03-12 - socialinė apsauga | socialinis aprūpinimas paprastai yra teikiamas dviem formomis - socialinio draudimo ir socialinės paramos. Lietuvoje yra nustatytos šios valstybinio socialinio draudimo rūšys: pensijų draudimas; ligos ir motinystės draudimas, kai draudžiama ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpoms; draudimas laidojimo pašalpoms; draudimas transporto išlaidų kompensacijoms; draudimas nuo nedarbo, kai draudžiama bedarbio pašalpoms pagal Gyventojų užimtumo įstatymą; draudimas nuo nelaimingų atsitikimų gamyboje ir profesinių susirgimų bei kitoms išmokoms. Valstybinio socialinio draudimo pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Tai yra savarankiškas biudžetas, neįtraukiamas į valstybės ar savivaldybių biudžetus. Dėl darbdavio ar kitų draudimą vykdančių institucijų veikimo ar neveikimo apdrausti asmenys neturėtų nukentėti. Pirmuoju atveju asmuo pats moka socialinio draudimo įmokas, o antruoju tai privalo atlikti darbdavys. Šie skirtumai negali neturėti įtakos nustatant valstybinio socialinio draudimo ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Socialinio draudimo pensijos stažas suprantamas kaip tam tikras laikotarpis, per kurį asmenys patys moka ar už juos mokamos įmokos, t.y. kaip laiko tarpas, per kurį asmuo savo darbu kuria vertybes, taip pat ir socialinio draudimo lėšas. |
| 1997-04-08 - nuosavybė | Nuosavybei ginti kuriama įstatymų sistema, užtikrinanti įvairių ir dinamiškų nuosavybės santykių apsaugą, kartu ir galimybę efektyviai panaudoti turtą savo bei visuomenės interesais. Sistemos kūrimo principas - jos elementų nuosavybės apsaugai skirtų teisės normų suderinimas, esamų ir galimų prieštaravimų ginant nuosavybės teises pašalinimas. . Nuosavybės paėmimas, vykdomas įstatyminės socialinės bei ekonominės politikos labui, gali būti pateisinamas "visuomenės interesais" net ir tada, kai visa visuomenė tiesiogiai nesinaudoja paimtu turtu. Todėl savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teises, privalo susilaikyti nuo veiksmų, kuriais būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar visuomenės interesai. Asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, nuosavybės gynimas susiaurėja pagal sankcijos numatytas ribas. Kaltė - tai vienas pagrindinių požymių, kuris parodo, kad asmuo yra padaręs teisės pažeidimą ir gali būti už tai patrauktas atsakomybėn. Administracinės nuobaudos: 1) įspėjimas; 2) bauda; 3) atlygintinis daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimas; 4) daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas; 5) suteiktos piliečiui specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti arba žvejoti) atėmimas; 6) pataisos darbai; 7) administracinis areštas; 8) nušalinimas nuo darbo (pareigų). Konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas daikto pavertimas valstybės nuosavybe.konfiskavimas prilygintinas daikto faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. |
| 1997-05-06 - Valstybės tarnyba | Valstybės valdymo tarnyba yra pareigų atlikimas Seimo, Prezidento, Vyriausybės, kitose valstybės institucijose ir savivaldybių struktūriniuose padaliniuose pagal valstybės valdymo tarnybos pareigybių sąrašą.Tarnyba grindžiama tuo, kad jis savo veikloje viešuosius interesus turi laikyti pirmesniais už savo asmeninius, atskirų asmenų ar jų grupių, politinių partijų ar organizacijų interesus, negali prisiimti jokių įsipareigojimų kitiems asmenims, jeigu tai nesuderinama su valstybės valdymo tarnyba. konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones pagal jų statusą. Tai reiškia, kad valstybės ir savivaldybių tarnautojai vykdo specifines funkcijas, priklausomas nuo valstybės valdymo tarnybos paskirties. Kad galėtų šias funkcijas tinkamai vykdyti, pilietis, stojantis į valstybės valdymo tarnybą, turi atitikti įstatymų nustatytas sąlygas. Valdininkų įstatymo 16 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatytas draudimas valdininkui būti personalinės įmonės savininku, draudimas būti ūkinės bendrijos tikruoju nariu arba komanditoriumi, taip pat draudimas įsigyti daugiau kaip 10 procentų vienos įmonės vertybinių popierių prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. Draudimas valdyti pagal įgaliojimą daugiau kaip 10 procentų vienos įmonės vertybinių popierių neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, kadangi šiuo atveju valdininkas valdo ne savo, o kito asmens nuosavybę. |
| 1998-04-21 - generalinis prokuroras (įst. leidyba ir pareigūnų skyrimas) | Tiesioginis įgaliojimų nustatymas Konstitucijoje reiškia, kad viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti. Tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu nustatant papildomas jų įgyvendinimo sąlygas. Norint juos pakeisti ar apriboti būtina priimti konstitucinę pataisą. Nors konkrečiai Konstitucijoje neįvardyta, kas ir kaip skiria ir atleidžia prokurorus, tačiau darytina prielaida, kad įstatymų leidėjas šiuo atveju saistomas teisminės valdžios formavimo ypatumų. Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė tiek pagal doktriną, tiek pagal Seimo statuto normų turinį siejama su teisės kuriamąja veikla, bet ne su valstybės pareigūnų skyrimu. Kol įstatymas galioja, jis yra privalomas visiems, neišskiriant įstatymų leidėjo. |
| 1998-09-24 - sprendimų panaikinimas, darbo santykiai | Panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir, iš naujo išnagrinėjus bylą, priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai. Tai vadinama teismo sprendimo įvykdymo atgręžimu. Tam tikrų kategorijų civilinėse bylose yra nustatyti teismo sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimai. Bylose dėl pinigų sumų išieškojimo pagal reikalavimus, kylančius iš darbo teisinių santykių, atgręžti įvykdymą galima tik tokiu atveju, jeigu panaikintasis sprendimas pagrįstas ieškovo suteiktomis melagingomis žiniomis ar jo pateiktais suklastotais dokumentais.Valstybės pareiga - užtikrinti darbo santykių subjektų bendradarbiavimą socialinės partnerystės pagrindu ir saugoti darbuotojo, kaip šiuose santykiuose ekonominiu bei socialiniu požiūriu paprastai silpnesnės pusės, teises. Darbo santykių teisiniam reguliavimui yra būdingi principai: darbo sutarties šalių lygybė; papildomų garantijų socialiniu atžvilgiu labiausiai pažeidžiamų piliečių grupėms nustatymas; draudimas vienašališkai keisti sąlygas, dėl kurių šalys susitarė; darbuotojo teisė nutraukti darbo sutartį įstatymų nustatyta tvarka; galimybė darbdaviui nutraukti darbo sutartį tik įstatymų nustatytais pagrindais; darbuotojų lygiateisiškumas nepriklausomai nuo jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, politinių įsitikinimų, požiūrio į religiją ir kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis darbuotojų savybėmis. |
| 1998-12-09 - mirties bausmė | Kriminalinė bausmė - valstybės reakcija į jau padarytą nusikaltimą. Tai yra valstybės prievartos priemonė, apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriama nusikaltimą padariusiam asmeniui ir apribojanti nuteistojo teises bei laisves. Kriminaline bausme yra siekiama paveikti nusikaltimą padariusį asmenį, kad jis nebepadarytų naujų nusikaltimų, t.y. pataisyti nusikaltėlį, taip pat daryti poveikį kitiems visuomenės nariams, kad jie nenusikalstų. kriminalinė bausmė turėtų derinti bausmę su žmoniškumo, pagarbos žmogui, jo orumui išsaugojimu, o bausmės tikslas būtų atkurti nusikaltimu pažeistą tvarką bei užtikrinti žmonių saugumą. Pabaikinta mirties bausmė. Teisės konkrečiam žmogui egzistuoja tol, kol jis yra gyvas, nes teisė apskritai yra skirta žmonių tarpusavio bendravimui suderinti. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Konstitucija reikalauja įstatymais užtikrinti teisę į gyvybę, o ne pačią gyvybę. |
| 1999-01-14 - profesinės sąjungos | "Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Pirmiausia reikia pažymėti tai, kad profesinės sąjungos yra savanoriškos ir savarankiškos darbuotojų organizacijos. dvejopą profesinių sąjungų paskirtį bei funkciją: viena, pirmiausia atstovauti profesinės sąjungos nariams ir juos ginti, antra, įstatymo nustatytais atvejais bei būdais ginti visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojus. vienijamasi tam, kad jų narių teisės bei interesai būtų |
| 1999-03-04 - liustracija, KGB kadriniai | Nustačius esamų arba būsimų valstybės pareigūnų ar tarnautojų bendradarbiavimo su minėtomis slaptosiomis tarnybomis pobūdį bei laipsnį, tam tikram laikui buvo ribojama ar atimama teisė laisvai rinktis darbą, paprastai valstybinėje tarnyboje. Šis procesas neretai vadinamas liustracija liustracijos procesui būdinga besikeičiančios teisinio reguliavimo ribos Liustracijos įstatymuose pateikiamas platus, bet dažniausiai konkretus pareigybių, kurioms užimti būtinas specialus patikrinimas, sąrašas. Šios pareigybės paprastai priklauso valstybinei tarnybai ir siejasi su plačiais, atsakingais įgaliojimais. Būdinga ir tai, kad liustracijos įstatymuose detaliai nustatyta informacijos apie tikrinamus asmenis tyrimo, apribojimų taikymo jiems procedūra. apribojimai varžo buvusių VSK kadrinių darbuotojų teisę laisvai rinktis darbą ir kai kuriose privačiose įmonėse, įstaigose, tačiau čia visai nekalbama apie nuosavybės teises |
| 1999-10-06 - ūkinė veikla, telekomunikacija | Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą.Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva - tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją. nereiškia, kad yra draudžiama tam tikromis aplinkybėmis įstatyme konstatuoti monopolijos konkrečioje ūkinės veiklos srityje buvimą. Specialiosios vartotojų interesų gynimo priemonės - tai diskriminacinių kainų nustatymo ribojimas, monopolinės rinkos prekių kainų dydžių, tarifų valstybinis reglamentavimas, prekių kokybės, kitų reikalavimų monopoliniam ūkio subjektui nustatymas ir kt. Telekomunikacija - tai ženklų, signalų, rašytinių tekstų, vaizdų bei garsų arba kitokio pobūdžio informacijos perdavimas, siuntimas, priėmimas laidinėmis, radijo, optinėmis bei kitokiomis elektromagnetinėmis sistemomis būtina nustatyti atitinkamus reikalavimus monopolistui, kad būtų apsaugoti vartotojų interesai, kurie nesant konkurencijos galėtų būti pažeisti. Subjektinės nuosavybės teisės - tai savininko teisė valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis bei disponuoti neperžengiant įstatymų nustatytų ribų, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. |
| 2000-01-07 - susirinkimai | Neleidžiama organizuoti susirinkimų, mitingų, piketų ir kitokių grupių ar pavienių asmenų akcijų valstybės valdžios ir valdymo įstaigose, savivaldybių, policijos, bausmių atlikimo, socialinės reabilitacijos, taip pat krašto apsaugos, saugumo tarnybos, prokuratūros, teismų patalpose, kariniuose daliniuose ir objektuose, valstybiniuose bankuose, atominės energetikos ir kitose specialaus darbo saugos režimo arba ginkluotos sargybos saugomose įmonėse. Susirinkimų laisvė - tai piliečių subjektinė teisė dalyvauti taikiame susibūrime ir laisvai reikšti savo nuomonę bei pažiūras, užtikrinanti asmenybės pilietinio aktyvumo raišką visuomenėje ir valstybėje. Įstatymo normos, pagal kurią savivaldybės turi teisę nustatyti nuolatines susirinkimų vietas ar patalpas, negalima interpretuoti kaip nustatančios savivaldybėms teisę neleisti žmonėms rinktis į taikius susirinkimus kitose, savivaldybės nenustatytose vietose. |
| 2000-04-05 - teisenos nutraukimas | Konstitucinio Teismo teisę, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nutraukti pradėtą teiseną, bet ne kaip nustatanti, jog kiekvienu atveju, kai ginčijamas teisės aktas yra panaikintas, pradėta teisena turi būti nutraukta. Vyriausybės pareigą pakeisti bei papildyti savo anksčiau priimtus aktus, kad jie atitiktų vėliau priimtą įstatymą, arba panaikinti savo anksčiau priimtus aktus, jeigu juose nustatytos teisės normos prieštarauja įstatymo normoms. operatyvinės veiklos subjektai gali sudaryti operatyvinės veiklos įskaitą ir ja naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka. |
| 2000-05-08 - privatus gyvenimas | patys sunkiausi, gerai organizuoti ar labai latentiški nusikaltimai nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis - tai sankcionuoti, nusikaltimo požymių turintys veiksmai, kuriais stengiamasi apginti svarbesnius valstybės, visuomenės ar asmens interesus.teisė į nepriklausomą ir nešališką teisingumo vykdymą negali būti paaukota dėl tikslingumo. Viešu interesu negalima pateisinti tokių įrodymų, kurie gauti peržengus slaptųjų tyrėjų/agentų veiksmų ribas.ribojama žmogaus teisė į privatų gyvenimą 1) kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti; 2) kai teisės į privatų gyvenimą ribojimo atvejai numatomi įstatymuose, o informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. modelis neapima tokių operatyvinių veiksmų: pašto siuntų ir elektros ryšių kontrolės, slaptos asmens susirašinėjimo, telegrafo ir kitų pranešimų kontrolės, slapto telefoninių pokalbių klausymosi ir jų įrašų darymo, naudojimosi specialia technika, slaptos gyvenamųjų patalpų apžiūros. (būtina teismo sankcija) informacija gali būti pripažįstama įrodymais, kai ji tinkamai įtvirtinta Operatyviniais veiksmais gauta informacija Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais ir tvarka gali būti panaudota kaip įrodymai baudžiamojoje byloje. |
| 2000-06-13 - tikėjimas | Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė demokratinėse teisinėse valstybėse pripažįstama pagal turinį kaip platesnės žmogaus laisvės turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti konkretesnė išraiška. Valstybė negali nustatyti privalomų reikalavimų, kad asmuo nurodytų savo tikėjimą, požiūrį į tikėjimo dalykus. valstybė turi pareigą užtikrinti, kad pats tikintysis ar netikintysis (vienas arba su kitais) naudotųsi jam garantuota minties, tikėjimo ir sąžinės laisveneapribojant Konstitucijoje įtvirtintų visoms bažnyčioms bei religinėms organizacijoms garantuojamų teisių, tradicinėms bažnyčioms bei religinėms organizacijoms įstatymu gali būti užtikrinamos ir tokios teisės, kurių neturi tradicinėmis nesančios bažnyčios bei religinės organizacijos. valstybės neutralumas ir pasaulietiškumas negali būti pagrindas diskriminuoti tikinčiuosius, varžyti jų teises ir laisves. tikybos mokymas turi būti organizuojamas taip, kad nebūtų paneigiamas valstybinių ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigų pasaulietiškumas klasės, grupės negali būti steigiamos ar kitaip sudaromos religijos, tikėjimo ar mokomos tikybos pagrindu. valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės. Jose pedagogams, kitiems darbuotojams negali būti nustatomi jokie su jų įsitikinimais susiję reikalavimai. auklėjimo įstaigose tėvų pageidavimu vaikai turi būti mokomi ne bet kokios, o tėvų nurodytos tikybos asmuo, sukakęs 15 metų, įgyja specialų veiksnumą (apsispręsti dėl tikybos mokymo) |
| 2000-06-30 - žalos atlyginimas, teisių įgyvendinimas | teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, jeigu jiems neteisėtais veiksmais padaryta materialinė ar moralinė žala, jeigu yra įsiteisėjęs procesinis sprendimas panaikinti įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo asmuo buvo nuteistas kriminaline bausme, ir bylą nutraukti arba nuteistą asmenį išteisinti dėl to, kad kuri nors nauja arba naujai paaiškėjusi aplinkybė neginčijamai įrodo, jog teismas padarė klaidą, jeigu neįrodyta, kad šios aplinkybės atitinkamu laiku nebuvo išaiškintos vien tik arba iš dalies dėl nuteistojo kaltės. negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo, įgyvendindamas vieną konstitucinę teisę, netektų galimybės įgyvendinti kitą konstitucinę teisę. |
| 2000-07-05 - turtas, konfiskavimas | Neteisėtai įgytas turtas netampa jį įsigijusio asmens nuosavybe. Kaip minėta, ATPK 21410 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti veiksmai, kuriais pažeidžiamos autorių ir gretutinių teisių subjektų teisės. Šie pažeidimai užtraukia neteisėtai išleistų, atgamintų, platinamų, kitaip naudojamų ar laikomų komerciniams tikslams egzempliorių konfiskavimą, taip pat neteisėto atgaminimo įrangos konfiskavimą. Nekonfiskavus jų, asmuo vėl gali juos panaudoti taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei būtų padaryta žala. |
| 2000-09-19 - liudytojai, teisingas teismas | Asmuo negali būti pripažintas kaltu nusikaltimo padarymu ir kriminalinė bausmė niekam negali būti paskirta be tinkamos teisminės procedūros, leidžiančios kaltinamajam žinoti viską, kas jam inkriminuojama ir kuo pagrįsti reiškiami kaltinimai, taip pat parengti ir pateikti įrodymus gynybai. Liudytojo pareiga duoti parodymus ir sakyti tiesą baudžiamojoje byloje yra užtikrinama ir tuo, kad už tokios pareigos nevykdymą yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Atsakomybė už melagingų parodymų davimą yra nustatyta ir nukentėjusiajam. liudytojas ar nukentėjusysis, duodantis parodymus, turi būti įstatymų nustatytomis priemonėmis tinkamai apsaugotas nuo neteisėto poveikio. liudytojų ar nukentėjusiųjų įslaptinimas galimas tik kaip išimtinė priemonė, kai būtina užtikrinti jų saugumą Garantuojant asmens teisę į gynybą sudaromos prielaidos kiekvieną, kuris padarė nusikaltimą, teisingai nubausti ir užtikrinti, kad nekaltas asmuo nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas. liudytojas ar nukentėjusysis gali būti apklausiamas neviešame teisiamajame posėdyje sudarius akustines ir vizualines kliūtis, trukdančias kitiems proceso dalyviams nustatyti šių asmenų tapatybę. Liudytojo ar nukentėjusiojo asmens tapatybę nustatančių duomenų įslaptinimas pats savaime nereiškia, jog teisiamojo ar jo gynėjo teisės šiame procese yra apribotos. |
| 2000-12-21 - daugiabučiai, bendrijos, asociacijos | Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Atskirų savininkų nenoras, atsisakymas būti steigiamos daugiabučių namų savininkų bendrijos nariais neturi kliudyti kitiems savininkams steigti tokias bendrijas ir per jas įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės valdymą bei naudojimą. Kadangi nuosavybė įpareigoja, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose savininkai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.). Narystė bendrijoje pasibaigia nariui netekus nuosavybės teisės į visas bendrijoje turėtas gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas. Bendrijos nariui pardavus savo turimas patalpas arba kitaip jas perleidus, taip pat nariui mirus, nariu tampa tas patalpas įgijęs ar paveldėjęs asmuo. Bendrijos įsteigimas nereiškia, jog privačios ar viešosios nuosavybės teisės subjektai netenka nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtą, todėl bendrijos įsteigimas savaime nesuteikia pagrindo varžyti ar kitaip riboti savininkų teises ir teisėtus interesus. |
| 2001-02-12 - teisinė gynyba, nešališkumas | Asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą yra absoliuti teisė pačiam pasirinkti advokatą, skirtingai negu teisė turėti advokatą, nėra absoliuti. Asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Siekiant užtikrinti teisėjo ir teismų nešališkumą, jų nepriklausomumą, įstatymais taip pat gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris šalintų prielaidas, galinčias sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismų nešališkumo. Asmuo turi teisę pats pasirinkti advokatą iš tų advokatų, kurie pagal įstatymus gali atstovauti arba ginti tame teisme, kuriame yra nagrinėjama byla |
| 2001-04-12 - ginklai | Atsisakymas išduoti ginklą turi būti motyvuotas, o asmuo gali skųsti jį teismui. įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos. Teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, įrašytiems į profilaktinę ar operatyvinę policijos įskaitą, leidimas įsigyti medžioklinį ginklą neišduodamas arba gali būti nepratęstas ar panaikintas nesibaigus jo galiojimo laikui, savaime nepažeidžia konstitucinio visų asmenų lygybės principo. |
| 2001-05-24 - darbas | Atsižvelgiant į darbuotojo ir darbdavio teisę susitarti dėl ne visos darbo dienos arba ne visos darbo savaitės, taip pat palankumo darbuotojams principą yra pagrindo teigti, kad Vyriausybė, pagal Įstatymą turėdama įgaliojimus nustatyti ne visos darbo dienos nustatymo tvarką arba ne visos darbo savaitės nustatymo tvarką, turi teisę nustatyti ir tai, kad susitariant dėl ne viso darbo laiko gali būti numatyta sutrumpinti darbo dieną (pamainą) tam tikru valandų skaičiumi, kartu sumažinant darbo dienų skaičių per savaitę. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą. |
| 2001-10-02 - leidimas vairuoti, teisių ribojimas | Laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę liudija asmenį turint šią teisę tik Lietuvoje.kad vairuotojo pažymėjimo negrąžinimas, iki bus sumokėta paskirta bauda, negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis konstitucinį principą non bis in idem. Negali būti nustatoma leidininė išvykimo iš Lietuvos tvarka, t. y. negali būti nustatoma tokia tvarka, kad pilietis turėtų prašyti kurios nors valstybinės institucijos leidimo išvykti iš Lietuvos. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui įstatymu nustatant atsakomybę, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. |
| 2002-02-05 - aukštųjų mokyklų autonomija | Aukštosios mokyklos autonomijos principas turi būti derinamas su atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei principu, kitomis konstitucinėmis vertybėmis, Konstitucijos ir įstatymų, su aukštųjų mokyklų ir visuomenės interesų sąveika ir jų derinimu. Nevalstybinės aukštosios mokyklos statutą registruoja Ministerija skirtingų tipų aukštųjų mokyklų bei skirtingų steigėjų įsteigtų aukštųjų mokyklų (valstybinių ir nevalstybinių) valdymo formų, jų valdymo institucijų, šių institucijų sudarymo tvarkos bei jų funkcijų ir įgaliojimų skirtingas nustatymas įstatymais savaime nepaneigia konstitucinio aukštųjų mokyklų autonomijos principo. Valstybinių aukštųjų mokyklų tarybų narius skiria švietimo ir mokslo ministras bei valstybinių aukštųjų mokyklų savivaldos institucijos |
| 2002-07-02 - karių galimybė kreiptis į teismą | Įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Atleistas karys gali kreiptis į teismą tik dėl teisės aktų nustatytos atleidimo tvarkos pažeidimo. Nuostata, kad atleidimo iš profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos kai profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis turėjo būti nutraukiama, atvejais teismui gali būti paduotas skundas tik dėl teisės aktų nustatytos atleidimo tvarkos pažeidimo, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. |
| 2003-12-30 - Borisovas, pilietybė, prezidento galios | Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagrindu reikėtų laikyti tris pagrindines sąlygas: faktą, kad asmuo, pageidaujantis susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, jau anksčiau turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, bet jos neteko; suinteresuoto asmens prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo; asmens, pageidaujančio susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, sutikimą, kad, jam grąžinus Lietuvos Respublikos pilietybę, jis atsisakys turimos kitos valstybės pilietybės. nuopelnais Lietuvos valstybei gali būti laikoma tik ta veikla, kurią užsienio valstybės pilietis atlieka garsindamas valstybės vardą, savo talentą, kūrybą, laiką, jėgas skirdamas tam tikrai sričiai, kai jis yra laisvas pasirinkti, daryti tai ar nedaryti, nesitikėdamas jokio pripažinimo. Respublikos Prezidento dekretai, nurodyti Konstitucijos 84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose, turėtų galią, jie privalo būti pasirašyti Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro. Pilietybė yra nuolatinis, nepertraukiamas asmens ir valstybės teisinis ryšys. Pilietybė atsiranda tada, kai asmuo tampa piliečiu, ir tęsiasi tol, kol asmuo miršta ar netenka pilietybės. Piliečio teisinis ryšys su valstybe išlieka, kad ir kur pilietis būtų: ar valstybėje, kurios pilietis jis yra, ar už jos ribų. Kai užsienietis ar asmuo be pilietybės išvyksta iš valstybės, jo teisinis ryšys su valstybe nutrūksta. Pažymėtina, kad pilietybei neturi įtakos, ar pilietis realiai naudojasi piliečio teisėmis ir pareigomis, ar jomis nesinaudoja, ar jis vykdo piliečio pareigas, ar jų nevykdo. Asmuo yra pilietis ir tada, kai atsisako naudotis piliečio teisėmis ar vykdyti piliečio pareigas. Pilietybės atžvilgiu toks atsisakymas yra niekinis. Pilietybės būsena gali būti pakeista tik esant teisėsaktuose nustatytiems pagrindams ir tik šalims - piliečiui ir valstybei - atlikus tam tikrus teisinius veiksmus ir valstybės institucijai priėmus atitinkamą teisinį sprendimą. Pilietybės klausimais jokie asmenų ar asmens ir valstybės institucijos (jos pareigūno) susitarimai negalimi, o jeigu tokie susitarimai ir būtų sudaryti, pilietybės santykių jie negalėtų sukurti; pilietybės turėjimas - tai prielaida turėti visas teises ir laisves, įtvirtintas Konstitucijoje ir įstatymuose, taip pat vykdyti nustatytas pareigas. Valstybė turi globoti savo piliečius užsienyje visais atvejais, neatsižvelgdama į tai, ar Lietuvos Respublikos pilietis pažeidė buvimo valstybės įstatymus, ar jų nepažeidė. Lietuvos Respublikos pilietis gali būti išduotas kitai valstybei tik tuo atveju, jeigu tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos pilietis negali būti išsiųstas iš Lietuvos. Respublikos Prezidento dekretas, kaip teisės aktas, atsiranda tik tada, kai jis yra Respublikos Prezidento pasirašytas. Kol Respublikos Prezidentas nėra to padaręs, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad Respublikos Prezidentas yra išleidęs dekretą. tol, kol Respublikos Prezidento dekretas nėra pasirašytas Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro, toks dekretas negali įsigalioti, taigi negali sukelti jokių teisinių padarinių. Ministras Pirmininkas ar ministras neturi pareigos pasirašyti tokį dekretą, kuris išleistas nepaisant Konstitucijos ar nesilaikant atitinkamuose įstatymuose nustatytos tvarkos, priešingu atveju Ministrui Pirmininkui arba ministrui tektų atsakomybė už veiksmus, kuriuos jis privalėtų atlikti neturėdamas pasirinkimo atsakomybė už Respublikos Prezidento dekretą tenka ne pačiam Respublikos Prezidentui, o Ministrui Pirmininkui arba atitinkamam ministrui, yra grindžiama nuostata, kad Respublikos Prezidentas, kol eina savo pareigas, nėra atsakingas už savo sprendimus, vien tai, kad Respublikos Prezidento dekretas yra pripažįstamas prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymui, savaime nereiškia, kad išleidęs dekretą, pripažintą prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymui, Respublikos Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją arba sulaužėfinansinė, materiali ar kitokia parama, laikoma tik to užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės pagalba tam Lietuvos Respublikos piliečiui ar jų grupei, valstybės pareigūnui, atitinkamai įmonei, įstaigai ar organizacijai, bet ji nelaikytina nuopelnais Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos piliečių ankstesni nuopelnai Lietuvos valstybei, jiems atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės ar jos kitaip netekus, negali tapti užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės nuopelnais Lietuvos Respublikai, kuriems esant jiems išimties tvarka galėtų būti teikiama Lietuvos Respublikos pilietybė. įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas ir į tai, kokiu būdu asmuo buvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę, kurios vėliau neteko, turi diskreciją nustatyti nevienodas Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo sąlygas. prieš asmenį, kuris siekia įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, yra atliekamas operatyvinis tyrimas, Valstybės saugumo departamentas nerekomenduoja suteikti tokiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybės. |
| 2006-11-13 - pilietybė, nacionalinė valstybė | būtent tai, kad piliečio ir valstybės teisinis ryšys yra nuolatinis (nepertraukiamas), leidžia atskirti šį ypatingą teisinį ryšį nuo teisinio ryšio, susidarančio tarp valstybės ir joje nuolat ar laikinai gyvenančio užsieniečio ar asmens be pilietybės: kai užsienietis ar asmuo be pilietybės išvyksta iš valstybės, jo teisinis ryšys su valstybe nutrūksta. Kai į kitą valstybę išvyksta pilietis, jo teisinis ryšys su valstybe, kurios pilietis jis yra, išlieka.nacionalinė valstybė yra etninės tautos bendro gyvenimo politinė forma, užtikrinanti galimybę puoselėti atitinkamos etninės tautos tapatumą, kultūrą, mentalitetą, kalbą, tradicijas, papročius, padedanti kaupti ir būsimosioms kartoms perduoti valstybingumo patirtį ir įgyti brandą, suteikianti būtinas istorinio išlikimo garantijas. Be nacionalinės valstybės visavertis etninės tautos gyvenimas būtų ypač pasunkintas ar net neįmanomas. Lietuvių tautai, kaip etninei tautai, save priskiriantys asmenys ir šiandieninėje Lietuvos valstybėje sudaro absoliučią gyventojų daugumą. Šiuo atžvilgiu, taip pat valstybės pavadinimu, valstybinės kalbos statuso lietuvių kalbai pripažinimu lietuvių tauta atitinka visuotinai pripažintą titulinės nacijos apibūdinimą. Lietuvos pilietinė Tauta - valstybinė bendruomenė jungia atitinkamos valstybės piliečius (nepriklausomai nuo jų etninės kilmės), o piliečių visuma sudaro Lietuvos pilietinę Tautą. Lietuvos pilietinei Tautai priklauso visi Lietuvos Respublikos piliečiai Lietuvos pilietinė Tauta yra Konstitucijos šaltinis. kiekviena valstybė pati savo teisės aktais nustato, kas yra jos piliečiai, t. y. apibrėžia pilietybės įgijimo, atkūrimo, netekimo sąlygas ir tvarką, reguliuoja kitus su pilietybe susijusius santykius. 1997 m. Europos konvencija dėl pilietybės (kurios Lietuvos Respublika nėra pasirašiusi)nustato, kad sąvoka "repatrijavimas" yra vartojama žmonių grąžinimo į valstybę, kurios piliečiai jie yra, kontekste (pagrindu imant asmens teisinį ryšį su atitinkama valstybe), o ne asmens etninės kilmės kontekste. Sąjungos pilietybė nekeičia nė vienos valstybės narės nacionalinio pilietybės instituto, taigi ir Lietuvos Respublikos pilietybės instituto, turinio. Europos Sąjungos pilietybė yra pridėtinė, papildoma Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo institutas buvo skirtas tam, kad užsienio valstybėse gyvenantys asmenys (ne tik lietuvių kilmės), iki Lietuvos valstybingumo praradimo turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, jų palikuonys, taip pat užsienio lietuviai neprarastų ryšio su atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybe, kad užsienyje gyvenantys lietuviai nebūtų atkirsti nuo lietuvių tautos. įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais. dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti - išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę Lietuvos valstybėje ir atspindi jo teisinę priklausomybę valstybinei bendruomenei - pilietinei Tautai, Respublikos Prezidentas, spręsdamas, ar asmeniui suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, turi vadovautis Tautos ir Lietuvos valstybės interesais įstatymais ar kitais teisės aktais negali būti nustatytas koks nors baigtinis nuopelnų Lietuvos valstybei, kuriems esant užsienio valstybės piliečiui ar asmeniui be pilietybės išimties tvarka gali būti suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, sąrašas įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. |
| 1998-01-10 - vyriausybė, prezidentas | Parlamentiniam vyriausybės sudarymo modeliui būdinga tai, kad vyriausybė formuojama atsižvelgiant į parlamento rinkimų rezultatus. Būtent todėl valstybės vadovas skiria vyriausybės vadovu asmenį, kurio kandidatūrai pritaria parlamentas. Neparlamentiniam vyriausybės formavimui būdinga tai, kad vykdomajai valdžiai nereikalingas parlamento pasitikėjimas, valstybės vadovas ją sudaro savarankiškai. Tačiau ir neparlamentinio vyriausybės sudarymo atveju prezidentas svarbiausius šios institucijos pareigūnus paprastai skiria parlamento pritarimu. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui. Politinė partija ar organizacija, kurios atstovas išrinktas ar paskirtas į valstybines pareigas, programines nuostatas įgyvendina tokia apimtimi, kokia yra galima pagal jam įstatymo suteiktus įgaliojimus. tik Seimo pasitikėjimą turinti Vyriausybė gali vykdyti savo įgaliojimus. Teisinė tokių įgaliojimų suteikimo forma - balsavimas Seime pritariant Vyriausybės programai. Vyriausybės programa vertintina kaip teisinis dokumentas, kuriame išdėstytos tam tikro laikotarpio valstybės veiklos gairės. Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį. Jis Seimo pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką, priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus išrinkus naują Seimą ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta Vyriausybė, priima Vyriausybės atsistatydinimą ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininkopareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Respublikos Prezidentas Vyriausybei atsistatydinus ar grąžinus savo įgaliojimus ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą, Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus ir t. t. Respublikos Prezidento veiklos svarbiausias uždavinys - laiduoti valdžios institucijų sąveiką. Pakankamai ilga pauzė paaiškinama tuo, kad reikia tam tikro laiko pasitraukiančiam prezidentui pasirengti valstybės vadovo pareigų perdavimui, o naujajam - pasirengti pareigų priėmimui. išrinktas Respublikos Prezidentas nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo iki priesaikos davimo valstybės vadovo įgaliojimų dar neturi. Prisiekus naujajam Respublikos Prezidentui, nutrūksta buvusiojo Respublikos Prezidento įgaliojimai, kartu nutrūksta ir Vyriausybės ryšys su valstybės vadovu, kuris taip pat ją formavo. Vyriausybė privalo atsistatydinti šiais atvejais: 1) kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai; 2) kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku; 3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta; 4) po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė. sąrašas yra baigtinis nėra pagrindo sąvokas "Vyriausybės atsistatydinimas" ir "Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas" laikyti tapačiomis. įgaliojimų grąžinimo procedūra yra ne tik tarpinstitucinio mandagumo išraiška - ji suteikia galimybę Respublikos Prezidentui patikrinti, ar Seimas ir toliau pasitiki Vyriausybe. Seimas, pritardamas Vyriausybės programai, pasitikėjimą Vyriausybe iš principo išreiškia savo įgaliojimų laikui. Žinoma, tai nereiškia, kad Vyriausybei atsistatydinus bus tvirtinama ta pati programa. |
| 1998-12-17 - vyriausybė, kai pasikeičia pusė ministrų | Seimui pritarus Ministro Pirmininko kandidatūrai ir Respublikos Prezidentui paskyrus Ministrą Pirmininką bei patvirtinus jo pateiktos Vyriausybės sudėtį, jeigu nepasikeitė daugiau kaip pusė ministrų, tai reikštų, kad Vyriausybė yra iš naujo gavusi įgaliojimus veikti. kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė taip pat turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Negavusi šių įgaliojimų, Vyriausybė turi atsistatydinti |
| 1994-06-30 - parlamentinė kontrolė, valstybinė kalba | parlamentinės kontrolės forma, kaip Seimo nario paklausimo teisė. Išimtis taikoma teismams, nes jų nepriklausomumas laiduojamas Konstitucijos 109 ir 114 straipsniuose įtvirtinta Seimo teisė pačiam priimti galutinį sprendimą tais atvejais, kai pažeidžiami rinkimų įstatymai. Toks Seimo sprendimas turi būti grindžiamas Konstitucinio Teismo išvada. Konstitucinis Teismas konstatuoja, kad minėtas Seimo sprendimas, priimtas tokiomis aplinkybėmis, kai buvo ignoruojami Aukščiausiojo Teismo sprendimai ir nerandama teisinių būdų priversti tuos sprendimus įvykdyti, vertintinas kaip neišvengiama priemonė, nes juo buvo įveiktas teisminės valdžios galių ignoravimas. . Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. 2. Nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, jis turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones. Asmens tautybė taip pat negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso.Įrašų Lietuvos Respublikos piliečio pase rašymas valstybine kalba nepaneigia įvairioms tautinėms grupėms save priskiriančių piliečių teisės rašyti savo vardus ir pavardes bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję su įstatyme nustatyta valstybinės kalbos vartojimo sritimi. |
| 1994-07-07 - VRK | nustatyta Seimo teisė sudaryti Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keisti jos sudėtį. Tuo yra įtvirtinta nuostata, kad Seimo narių rinkimus organizuoja ir vykdo Seimo sudaryta Vyriausioji rinkimų komisija. Seimo prerogatyva keisti Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtį jokiais kriterijais neapibrėžta, tačiau ją riboja paties Seimo priimto Seimo rinkimų įstatymo atitinkamos nuostatos sudarė naują Vyriausiąją rinkimų komisiją. Tokiu būdu Seimas įgyvendino savo konstitucinę prerogatyvą sudaryti Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keisti jos sudėtį. |
| 1994-07-22 - referendumai | Referendumai skirstomi į sprendžiamuosius, patariamuosius ir ratifikacinius. Sprendžiamieji referendumai, per kuriuos tauta visuotinio balsavimo būdu priima įstatymus, demokratinių tradicijų šalyse kaip politinis teisinis institutas sutinkami retai. Labiau paplitę patariamieji referendumai, kuriems teikiami svarstyti svarbiausi šalies gyvenimo klausimai, ir ratifikaciniai, kurių metu tauta išreiškia pritarimą ar nepritarimą parlamento priimtam įstatymui. Įstatymas yra Konstitucijos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka išleistas pirminis teisės aktas, išreiškiantis įstatymų leidėjo valią ir turintis aukščiausią teisinę galią. Referendumu priimamo įstatymo leidėjas yra piliečiai, įgyvendinantys Konstitucijoje įtvirtintą teisę tiesiogiai dalyvauti valdant savo šalį. Konstitucijoje numatyta, kad referendumą įstatymo nustatytais atvejais skelbia Seimas ir kad referendumas skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. Referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė yra viena iš Tautos suvereniteto įgyvendinimo garantijų, todėl įstatymų leidėjas nustato tokias taisykles, kurios užtikrina, kad šią konstitucinę garantiją realizuotų tik rinkimų teisę turintys piliečiai. Piliečio pasas yra dokumentas, patvirtinantis pilietybę, jo savininko asmenį. Tiek Seimas, tiek kiti įstatymų leidybos proceso dalyviai, rengdami ir priimdami teisės aktus, turi juos derinti su Konstitucija. Seimas, kaip Tautos atstovybė ir įstatymų leidėjas, gali išreikšti savo nuomonę dėl referendumui teikiamo įstatymo ar jo nuostatų projekto atitikimo Konstitucijai. Priimant kokius nors išankstinius sprendimus, nenumatytus Konstitucijoje ir sąlygojančius referendumo paskelbimą, būtų ribojama aukščiausia suvereni Tautos galia. konstatavus referendumui teikiamo teisės akto projekto neatitikimą Konstitucijai "pirmiausia turi būti nagrinėjamas Konstitucijos keitimo klausimas", ydinga ir dėl to, kad Konstitucijos keitimo klausimas būtų nagrinėjamas nežinant Tautos valios, kuri bus pareikšta per balsavimą dėl pateikto referendumui teisės akto projekto. |
| 1994-12-01 - referendumas, įst. priėmimas | Teiginys, kad iniciatyvos organizuoti referendumą pareiškimas jau reiškia referendumo pradžią, yra nepagrįstas. Iniciatyvinės grupės susiformavimas, piliečių parašų dėl referendumo organizavimo rinkimas, dokumentų pateikimas ir jų tikrinimas bei svarstymas - tai tik būtini referendumo organizavimo stadijos veiksmai. Seimo nutarimas paskelbti referendumą gali būti priimamas tik juos atlikus (išskyrus atvejus, kai referendumas skelbiamas Seimo iniciatyva). Pažymėtina ir tai, kad neatlikus svarbiausių parengiamųjų veiksmų referendumo organizavimas savaime nutrūksta. Nuo kitų įstatymų jie pirmiausia skiriasi priėmimo ir keitimo tvarka. Konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/ 5 visų Seimo narių balsų dauguma. Tuo tarpu kiti įstatymai (įskaitant ir jų pakeitimus) laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje. |
| 1996-11-23 - rinkimai, kompromituojanti medžiaga | Vienas iš esminių demokratinės valstybės požymių yra demokratiški atstovaujamųjų valstybinės valdžios institucijų rinkimai. nedidelis balsų skirtumas savaime nėra pagrindas perskaičiuoti rinkimų biuletenius. Vyriausiajai rinkimų komisijai yra suteikta teisė pačiai spręsti, kokiais atvejais rinkimų biuleteniai perskaičiuotini. Kompromituojančia kandidatą medžiaga pripažįstama tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus nebalsuoti už konkretų kandidatą ir kurioje pranešama kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesoskriterijai) apie kandidatą, taip pat ir negatyvi, nėra pripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia kandidatui teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. kompromituojančios medžiagos paskelbimas yra šiurkštus Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas, ir tai gali būti pagrindas rinkimų rezultatus pripažinti negaliojančiais, Seimo rinkimų įstatymas nenumato pakankamų teisinių garantijų, užkertančių kelią skelbti kompromituojančią medžiagą rinkimų agitacijos draudimo metu. |
| 1998-11-11 - pilietybė, diskriminacija | Asmenys, kurie yra davę kitos valstybės piliečio priesaiką, turi raštu jos atsisakyti ir nurodyti anketoje, kaip ir kada tai padarė. Kandidato į tarybos narius anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti. priesaika yra tik viena iš sąlygų pilietybei gauti, todėl ir vėliau vienos iš tų sąlygų paneigimas dar nebūtinai reiškia pilietybės atsisakymą. Kad atitinkamas asmuo atitiktų konstitucinę sąlygą būti nesusijusiam priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei. Diskriminacija nelaikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais asmenų grupėms, jeigu tuo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Priesaika yra asmens iškilmingas bei tvirtas pasižadėjimas prisiimti jį saistančias pareigas ir jas vykdytiarba pažadas sakyti tiesą, paprastai kreipiantis ir į Dievą. Pabrėžia vieną labai svarbų aspektą - politinį priesaikos ar pasižadėjimo pobūdį, nes kalbama apie tam tikrus įsipareigojimus užsienio valstybei. |
| 2004-11-05 - rinkimai | pagal Seimo rinkimų įstatymo 82 straipsnio 6 dalį apygardos rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visus vienmandatės rinkimų apygardos biuletenius, kai iki balsų protokolo pasirašymo to pareikalauja kandidato atstovas ir pagal išankstinius rinkimų rezultatus šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje balsų skirtumas tarp pirmą ir antrą vietą užėmusių kandidatų yra mažesnis nei 50. Sprendimą, ar yra padaryti šiurkštūs įstatymo pažeidimai, ar jų nėra, turi priimti Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgusi į visas rinkimų organizavimo ir vykdymo aplinkybes, įvertinusi rinkimų organizavimą ir vykdymą kaip visumą, taip pat ir tai, kokia žala rinkimams buvo padaryta žinomais neteisėtais ar nusikalstamais veiksmais. Konstitucinis Teismas, tirdamas paklausimą dėl rinkimų įstatymų pažeidimų per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymų pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita šios komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Seimo narius ar Respublikos Prezidentą. Turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad rinkėjai balsuotų asmeniškai ir slaptai, kad balsavimo metu nebūtų galima paveikti rinkėjų valios ir jos kontroliuoti. neleistina, kad rinkimų finansavimas būtų neskaidrus ar nekontroliuojamas, kad rinkimų kampanijoje būtų naudojamos tokios rinkimų technologijos, kurios prieštarauja moralei, teisingumui, visuomenės darnai. Konstitucinis demokratiškų rinkimų imperatyvas reikalauja, kad rinkėjams, negalintiems nustatytą dieną atvykti į rinkimų apylinkę dėl ligos, negalios, įkalinimo, vykdomų tarnybos užduočių, taip pat dėl išvykos ar kitų asmeninių priežasčių, būtų užtikrinama galimybė pareikšti savo valią rinkimuose. rinkėjo pažymėjimo praradimas "nelaikomas absoliučiu rinkėjo teisės balsuoti suvaržymu" |
| 1993-11-26 - seimas | Konstitucijos nustatyta, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Taigi Konstitucija įtvirtina laisvą Seimo nario mandatą ir nepripažįsta imperatyvaus mandato. komitetai formuojami vadovaujantis parlamentinio darbo specializacijos principu, kuris užtikrina tinkamą dalykinį klausimų parengimą ir jų svarstymą parlamente. padeda realizuoti parlamento narių politines orientacijas ir tikslus Nors frakcijos dažniausiai sudaromos pagal parlamento narių partinę priklausomybę, tačiau svarbiausia jų paskirtis yra užtikrinti parlamento darbingumą, efektyvų jo funkcionavimą. nustatant frakcijų formavimo tvarką turėtų būti atsižvelgiama į bendrą deputatų skaičių, reglamente (statute) įtvirtintą frakcijų teisių ir pareigų pobūdį, į būtinybę garantuoti visiems vienodas galimybes reikšti pažiūras ir politinius tikslus, į mažumos gynimo principą, parlamentinės opozicijos apsaugos minimalius reikalavimus. Seimo nariai:1) politinių partijų ir politinių organizacijų bei jų koalicijų nariai, išrinkti į Seimą pagal tą patį rinkimų sąrašą;2) tų pačių partijų bei organizacijų nariai, išrinkti į Seimą vienmandatėse rinkimų apygardose; 3) politinių partijų bei politinių organizacijų, nepatekusių į Seimą pagal rinkimų sąrašą, nariai, išrinkti vienmandatėse rinkimų apygardose. Seimo narių lygybė sudarant frakcijas pagal pažiūras ir politinius tikslus yra svarbus laisvo mandato principo įgyvendinimo elementas. visiems Seimo nariams turi būti užtikrinama galimybė laisvai pasirinkti ir formuoti frakcijas. svarbu nustatyti minimalų frakcijos narių skaičių Seimo narių, kurie neįsiregistruoja į frakcijas teises galėtų būti laiduojamos pripažįstant, kad jie yra mišrios frakcijos (grupės) nariai |
| 1994-02-24 - Seimas | Seimas visada privalo užtikrinti nepertraukiamą Konstitucijoje numatytų savo įgaliojimų įgyvendinimą.įstatymų leidėjas priima įstatymus, kuriais konkretizuojamas valdžios institucijų teisinis statusas. Konstitucijos 76 straipsnyje nustatyta, kad Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Vadinasi, Seimui yra suteikta teisė pačiam nustatyti savo struktūrą ir darbo tvarką. Seimo struktūra - tai tokia Seimo statute nustatytų jo vidinių padalinių sistema, kuri turi užtikrinti parlamento darbingumą, efektyvų jo funkcionavimą, t.y. turi sukurti reikiamas sąlygas bei prielaidas Seimui nepertraukiamai įgyvendinti Konstitucijoje apibrėžtas jo funkcijas. pagrindinė Seimo darbo forma yra posėdžiai. Seimo Pirmininkas yra Seimo pareigūnas, kuriam suteikiami savarankiški konstituciniai įgaliojimai, o Seimo Pirmininko pavaduotojas gali vykdyti tik vieną funkciją - vadovauti Seimo posėdžiams. Aiškinimas, kad remiantis Konstitucijos 89 straipsnio pirmąja dalimi Seimo Pirmininko pavaduotojas turi būti tik vienas, yra nepagrįstas. Kai numatytais atvejais pavaduotojas laikinai eina Seimo Pirmininko pareigas ir suserga ar dėl kitų priežasčių negali vykdyti Seimo Pirmininko pareigų, gali sutrikti Seimo darbas, nes nebūtų pareigūno, kuris teisėtai galėtų vykdyti konstitucinę funkciją - vadovauti Seimo posėdžiams. |
| 1999-05-11 - apkalta | Apkaltos proceso institutas Lietuvos konstitucinėje sistemoje sietinas su Konstitucijos preambulėje skelbiamu atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiu, su konstituciniais asmens teisių ir laisvių apsaugos principais. pareigūnai neturi patirti grėsmės Tai užtikrinti padeda įvairūs teisiniai mechanizmai: įstatyminis valstybės pareigūnų ir institucijų kompetencijos reglamentavimas, jų socialinės ir materialinės garantijos, imperatyvinio mandato nebuvimas renkamųjų institucijų nariams ir kt. Apkalta gali būti taikoma tik tam tikriems pareigūnams, kurie paprastai išvardijami konstitucijoje Antra, apkalta galima tikspecialiai nustatytais pagrindais. Tokie pagrindai paprastai yra priesaikos sulaužymas, konstitucijos pažeidimas, valstybės išdavimas, taip pat įvairaus sunkumo nusikaltimai. apkaltos procesas dažniausiai vyksta parlamente, laikantis taisyklių, būdingų teisminiam nagrinėjimui, o sprendimui priimti reikalinga kvalifikuota balsų dauguma apkaltos proceso padarinys yra specifinė konstitucinė sankcija - asmens pašalinimas iš pareigų arba jo mandato panaikinimas apkalta nėra baudžiamosios atsakomybės taikymas, net jei jos pagrindas yra nusikaltimas. Seimo statuto skirsnių normos įtvirtina tokią apkaltos tvarką, kai Seimas nuo proceso pradžios iki pabaigos veikia kaip apkaltos institucija Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn nusikaltimo padarymas ir asmens kaltumas gali būti nustatomi dvejopai: 1) pačiame Seime vykdant visą apkaltos procedūrą, kuri, jei Seimas patvirtina specialiosios tyrimo komisijos išvadą, baigiama balsavimu dėl asmens pašalinimo iš pareigų ar mandato panaikinimo; 2) patikint bylos faktines aplinkybes nustatyti tardymui ir teismui, tačiau paliekant Seimui galimybę spręsti asmens pašalinimo iš pareigų ar jo Seimo nario mandato panaikinimo klausimą. Balsuojant dėl apkaltos Seime yra sprendžiamas asmens konstitucinės, bet ne baudžiamosios atsakomybės klausimas. Asmuo gali pats atsisakyti pasinaudoti savo teisėmis, tačiau neleistina, kad Seimo statute nebūtų įtvirtinta asmens teisė į gynybą ir nereglamentuota šios teisės įgyvendinimo tvarka. |
| 1999-11-09 - seimo nario alga | Seimo nario nepriklausomos, savarankiškos veiklos garantijų yra tai, kad pagal Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalį Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą atlyginimas turi būti pakankamo dydžio, mokamas reguliariai, taip pat kad Seimo kadencijos metu įstatymu negali būti nustatytas mažesnis Seimo nario atlyginimas negu kadencijos pradžioje Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru. Seimo nariams draudžiama eiti kokias nors kitas pareigas valstybinėse įstaigose ar organizacijose, taip pat dirbti verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, gali būti nustatytas kitoks atlyginimas už Seimo nario darbą. Konstitucijoje nėra teisės normų, pagal kurias visiems Seimo nariams neatsižvelgiant į tai, kad Seimo narys gali eiti tam tikras pareigas Seime ar Vyriausybėje, turi būti nustatomas vienodo dydžio atlyginimas. Seimo nario laisvo mandato principas, taip pat Seimo narių lygiateisiškumas nėra pažeidžiami. |
| 2000-03-30 - apkalta | Seimas, išklausęs generalinio prokuroro pranešimą, t. y. Seimas turi pasirinkti vieną iš dviejų galimybių: arba duoti sutikimą konkretų asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, arba pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus. specialioji tyrimo komisija sudaroma tik tuo atveju, kai Seimas nutaria pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus. kai Seimas priima sprendimą leisti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikaltimo padarymo, apkaltos procesas šiam asmeniui negali būti pradėtas tol, kol nebus išspręstas jo baudžiamosios atsakomybės klausimas. |
| 2001-01-25 - opozicijos lyderis, paklausimai, apkalta | Parlamentinės opozicijos pripažinimas - būtinas pliuralistinės demokratijos elementas. opozicijos lyderiu vadinamas didžiausio opozicijos junginio kurį sudaro daugiau nei 1/2 Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, vadovas. Seimo opozicijos lyderis yra Seimo valdybos narys gali be eilės vieną kartą kalbėti diskusijoje svarstant Vyriausybės programą Seimo posėdyje pirmiausia išklausomas Seimo opozicijos lyderio pranešimas Vyriausybės nariams atsakinėjant į klausimus Seimo posėdyje iš pradžių 2 klausimus gali užduoti Seimo opozicijos lyderis Valstybės institucijų vadovams atsakant į Seimo narių klausimus Seimo posėdyje pirmieji užduoti klausimus teisę turi Seimo opozicijos lyderis ir opozicinių frakcijų seniūnai Opozicijos lyderiui už atliekamą darbą mokamas papildomas atlyginimas opozicijos lyderis negali būti Seimo komiteto pirmininku ar pavaduotoju nuolat veikiančios komisijos ar komisijos, kurios įgaliojimų laikas ilgesnis kaip metai, pirmininku ar jo pavaduotoju Seimo statute nėra įtvirtinta kokių nors Seimo opozicijos lyderio teisių, kurios jam suteiktų teisę veikti kaip visų Seimo opozicinių frakcijų ar visos Seimo mažumos vadovui. Įstatymų leidybos iniciatyva nuo pataisų ir papildymų teikimo svarstomam projektui taip pat skiriasi savo paskirtimi, pagaliau tai yra skirtingos įstatymų leidybos proceso stadijų dalys. Seimo narys turi teisę pateikti paklausimą Ministrui Pirmininkui, ministrams, kitų valstybės institucijų, kurias sudaro arba išrenka Seimas, vadovams. Šie privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka. Seimo posėdžio pirmininko pareiga - vadovauti Seimo posėdžiams, užtikrinti, kad būtų laikomasi Statute nustatytos Seimo darbo tvarkos. Jis negali, pasinaudodamas Seimo posėdžio pirmininko teisėmis, daryti įtakos Seimo nariams dėl priimamų sprendimų ar varžyti Seimo nario teisių, kontroliuoti jų pasisakymų turinio. Pagal Seimo statutą paklausimu laikomas tik toks klausimas, dėl kurio Seimo narys ar jų grupė kreipėsi į valstybės institucijas, tačiau, jų nuomone, jis nebuvo tinkamai išnagrinėtas arba buvo išspręstas neigiamai. tiek sprendimą sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tiek sprendimą pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus priima Seimas, t. y. Seimo nariai balsuodami. |
| 2001-06-28 - savivaldybių teritorijos | nustatyti administracinius vienetus ir jų ribas, taigi ir panaikinti esamas bei steigti naujas savivaldybes, keisti jų teritorijos ribas bei centrus, gali tik Seimas ir tik įstatymu. Vyriausybės ir jos institucijų iniciatyva teritorijos planavimo klausimais visada turi būti derinama su savivaldybėmis, t. y. iš savivaldybių tarybų turi būti prašoma siūlymų, gauti siūlymai turi būti išnagrinėti. |
| 2002-06-19 - prezidentas, jo pavadavimas | jeigu nurodytu laiku Respublikos Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia referendumu priimto įstatymo, toks įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos Prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai. Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų piliečių teisinio statuso. Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų, jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas. Šiuo atveju Seimo Pirmininkas netenka savo įgaliojimų Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas. Respublikos Prezidentą, laikinai išvykusį į užsienį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas.pensija yra nustatoma buvusiam Respublikos Prezidentui tik jeigu jis nėra jokioje kitoje tarnyboje, yra paneigiama Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, konstitucinė socialinė garantija gauti, nutrūkus Respublikos Prezidento įgaliojimams, Respublikos Prezidento pensiją. Taigi yra sudaromos prielaidos paneigti išskirtinį Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, konstitucinį statusą. Taigi pagal Konstituciją Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė skiriasi nuo Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, instituto. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas neturi konstitucinių įgaliojimų pasirašyti ir oficialiai paskelbti įstatymus teikti Seimui pakartotinai svarstyti grąžinamo įstatymo pataisas ir papildymus - ne Respublikos Prezidento konstitucinė pareiga, o teisė |
| 1995 m. gruodžio 6 d. - teisėjų nepriklausomumas, prokurorų ir prokuratūrų darbuotojų algos, valstybės kontrolieriai | Teisėjo ir teismo nepriklausomumo vykdant teisingumą garantijų turinį pirmiausia lemia jų nepriklausomumas: a) nuo byloje dalyvaujančių šalių bet kokio kišimosi, b) nuo valstybės valdžios, valdymo, taip pat visuomenės institucijų, korporacinių, ar kitokių interesų įtakos. Teisėjų nepriklausomumo garantijas galima sąlyginai suskirstyti į tris grupes: a) teisėjo įgaliojimų trukmės neliečiamumo, b) teisėjo asmens neliečiamumo, c) teisėjo socialinio (materialinio) pobūdžio garantijas.Tai reiškia, kad teisėjas negali būti skatinamas ar orientuojamas, kaip išnagrinėti bylą - jis privalo nustatyti objektyvią tiesą byloje ir remdamasis įrodytais juridiniais faktais tiksliai pritaikyti įstatymą. Be to, visi teisėjai turi vienodą statusą, skiriasi tik jų įgaliojimai, priklausantys nuo to, kurios grandies teisme teisėjas dirba. Konstitucijoje prokurorai ir tardytojai yra traktuojami kaip teisminės valdžios sudedamoji dalis. Taigi kai jie atlieka procesinius veiksmus, jiems įstatymu nustatomos teisminės valdžios nepriklausomumo garantijos. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras tvirtina tarnybinių atlyginimų priemokų ir premijų prokuratūrų vadovams, kitiems pareigūnams bei darbuotojams dydžius ir nustato jų premijavimo tvarką, kurioje valstybės kontrolieriui pavedama nustatyti savo institucijos pareigūnų premijavimo tvarką, taip pat tarnybinių atlyginimų priemokas. Valstybės kontrolierius nėra susietas su Vyriausybe darbo ar pavaldumo santykiais. Atvirkščiai, jo savarankiškumą rodo paskyrimo tvarka ir atskaitingumas Seimui. |
| 1999 12 21 - teisminė valdžia | Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija. Pagal Įstatymo 30 straipsnį šias funkcijas vykdo Teisėjų taryba.Pagal Įstatymą teisingumo ministro teikimas - būtina Respublikos Prezidento įgaliojimų skiriant teisėjus įgyvendinimo sąlyga.Jokia vykdomosios valdžios institucija ar pareigūnas negali kištis į teismo funkcijų vykdymą ar organizuoti teismų vidaus darbo. Teismų veikla, kaip minėta šiame nutarime, nėra ir negali būti kokiai nors ministerijai priskirta valdymo sritis.Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko, baudžiamąjį persekiojimą vykdo ir kvotos organų veiklą kontroliuoja prokurorai.Įstatyme numatytą generalinio prokuroro skyrimo procedūrą galima suskirstyti į du etapus. Pirmajame etape Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisingumo ministras siūlo kandidatūras Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, o antrajame etape Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas iš pateiktų kandidatūrų Seimui teikia generalinio prokuroro kandidatūrą.Konstitucinis Teismas pažymi, kad tos pačios galios teisės aktų normų nesuderinamumas gali rodyti teisinio reguliavimo nenuoseklumą ar net ydingumą, bet pats savaime negali būti pagrindu vieną iš šių aktų pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai.Teismo veiklos vidaus organizavimo klausimų sprendimo priskyrimas teisingumo ministrui vertintinas kaip pažeidžiantis teisminės valdžios savarankiškumą bei sudarantis prielaidas vykdomosios valdžios pareigūnui įsiterpti į teismų vidaus veiklos organizavimą, o kartu - į teismų veiklą.Teisingumo ministerija organizuoja ir koordinuoja nuoseklų teisėjų mokymą, taip pat tai, kad privalomąsias teisėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo formas nustato teisingumo ministras įsakymu.Lietuvos teisėjų egzaminų komisijos paskirtis- patikrinti asmenų prieš jų skyrimą teisėjais teisinę kvalifikaciją, sudarymo tvarką. Egzaminų komisija sudaroma trejiems metams iš 6 asmenų. Kaip matyti, pusę jos narių iš teisėjų ir mokslininkų skiria Teisėjų taryba, pusę - teisingumo ministras. Komisijos pirmininką skiria teisingumo ministras. Taigi šią instituciją formuoja dviejų valdžių - vykdomosios ir teisminės atstovai.Pagal Įstatymą teisingumo ministras į Teisėjų tarybą skiria tik du teisėjus. Tiek pat Teisėjų tarybos narių skiria Respublikos Prezidentas. Visuotinis teisėjų susirinkimas į Teisėjų tarybą renka 5 teisėjus, Lietuvos teisėjų asociacija - 1 teisėją. Be to, į Teisėjų tarybą pagal pareigas įeina Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, šio teismo skyrių pirmininkai, Apeliacinio teismo pirmininkas. Apylinkių teismų teisėjai pirmą kartą skiriami penkeriems metams. Nurodytasis terminas aiškintinas kaip teisėjo “įgaliojimų laikas”. Pasibaigus penkerių metų terminui, jeigu asmuo savo darbu ir elgesiu įrodė esąs tinkamas teisėjo darbui, sprendžiamas teisėjo paskyrimo Įstatyme nustatytam ilgesniam įgaliojimų laikui klausimas. Todėl visiškai suprantama, jog Įstatyme įtvirtinta norma, kad pasibaigus šiam laikui teisėjai be egzaminų skiriami iki 65 metų amžiaus. |
| 1995 m. gruodžio 6 d (2) teisminė valdžia | Pažymėtina, jog bylų paskirstymo, kurį pagal patvirtintas taisykles atlieka teismo pirmininkas, tikslas - užtikrinti, kad teisėjai turėtų vienodą darbo krūvį. Galimi įvairūs bylų paskirstymo teisėjams būdai. Taisyklės - norminis aktas. Jų paskirtis - užtikrinti, kad visuose Lietuvos teismuose būtų taikomi vienodi bylų paskirstymo kriterijai.Teisėjo delegavimas reiškia, kad jis tam tikrą laiką eina kitas - ne teisėjo - pareigas vykdomosios valdžios institucijoje. Pagal Konstituciją Respublikos Prezidentas neturi įgaliojimų deleguoti teisėją į Teisingumo ministerijos ir Teismų departamento struktūras. Konstitucijoje taip pat nenumatyta galimybė kokiam nors laikui sustabdyti teisėjo įgaliojimus. Delegavus teisėją į vykdomosios valdžios struktūras, sustabdomi jo teisėjo įgaliojimai. Tai reiškia, kad iš esmės pakinta teisėjo teisinis statusas - jis supanašėja su valstybės tarnautojo statusu, todėl pažeidžiamas Konstitucijoje nustatytas teisminės valdžios atskyrimas nuo vykdomosios valdžios ir paneigiama Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtinta valstybės valdžių pusiausvyra.Teisėjų garbės teismas nagrinėja teisėjų drausmės bylas. Išnagrinėjęs teisėjo bylą, Teisėjų garbės teismas gali teisėją išteisinti, pasitenkinti drausmės bylos svarstymu, pareikšti jam pastabą, papeikimą, ar griežtą papeikimą, pasiūlyti atleisti jį iš pareigų ar taikyti jam kitas nuobaudas. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad teismų veikla nėra teisingumo ministro valdymo sritis, todėl jo kompetencijai negali būti priskirti įgaliojimai dalyvauti sudarant Teisėjų garbės teismą. Antraip būtų paneigta Teisėjų garbės teismo, kaip teisminės valdžios savivaldos ir savireguliacijos instituto, samprata.Teisėjo vardą žeminantis poelgis yra aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas ar jos neatlikimas be pateisinamos priežasties. Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu laikoma ir tai, kad teisėjas per vienerius metus nuo numatytais pagrindais paskirtos nuobaudos aplaidžiai eina jam pavestas pareigas ar padaro pareiginį nusižengimą, kenkiantį teismo autoritetui, ir už tai Teisėjų garbės teismas paskiria jam nuobaudą, taip pat kai teisėjas verčiasi įstatymų draudžiama darbine veikla.Ši teisės norma interpretuotina kaip apimanti ne tik teisingumo ministro įgaliojimus išsiaiškinti teismų materialinius poreikius, bet ir jo pareigą padėti tiek teismų sistemai, tiek atskiriems teismams racionaliai panaudoti jiems skirtas valstybės biudžeto lėšas, sudaryti teismams tinkamas sąlygas veikti. Įstatymuose teisingumo ministrui negali būti nustatyti įgaliojimai spręsti, kiek lėšų skirti kiekvienam konkrečiam teismui.Teisėjo sprendimus proceso įstatymuose nustatyta tvarka gali peržiūrėti ir pakeisti ar panaikinti tik aukštesnės pakopos teismas. Pagal Įstatymą Teismų departamentui priskirtos tam tikros funkcijos, padedančios užtikrinti tinkamas teismų darbo sąlygas. Vien tai, kad ši institucija yra prie Teisingumo ministerijos, nereiškia, kad yra įsiterpiama į teisminės valdžios sritį. |
| 2000 sausio 12 - teisminė valdžia | nuostatos reiškia, kad valstybės biudžete kiekvienam konkrečiam teismui nustatyti asignavimai turi būti skiriami tiesiogiai, o ne per Teisingumo ministeriją, ir kad teisingumo ministras negali valdyti šių lėšų, tačiau jis, jeigu tai bus nustatyta įstatyme, gali būti valstybės biudžete numatytų visos teismų sistemos aprūpinimo programų asignavimų valdytoju; ši nuostata taip pat reiškia, kad rengiant valstybės biudžeto projektą teisingumo ministras turi teisę gauti iš teismų pirmininkų duomenis apie teismų poreikius. Reiškia, kad kai Konstitucinio Teismo nutarimu Teismų įstatymo straipsnio dalis, numatanti teisėjo delegavimą į vykdomosios valdžios institucijas, buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, tolesnis deleguoto teisėjo darbas Teisingumo ministerijoje ar Teismų departamente prie Teisingumo ministerijos neatitinka Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalies ir Konstitucijoje numatyto teisėjo statuso. Teisėjo atlyginimas negali būti sumažintas teisėjo darbo teisme metu" sąvoka „teisėjo atlyginimas" apima visas išmokas, mokamas teisėjui iš valstybės biudžeto. |
| 2004-07-01 - seimo narys | Seimo nario atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato Seimas. Įstatymas dėl Seimo narių atlyginimo dydžio pakeitimo įsigalioja tik nuo naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos. Seimo nario atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis honoraras už meno kūrinius bei jų atlikimą, už publikacijas bei knygas, už medžiagą radijo ir televizijos laidoms, taip pat atlygis už pedagoginę bei mokslinę veiklą ne Seimo, jo komitetų ir komisijų posėdžių metu. Seimo nario išrinkimas savaime nereiškia, kad išrinktas Seimo narys įgyja visas Tautos atstovo teises. Visų Tautos atstovo teisių įgijimas Konstitucijoje yra siejamas su Seimo nario priesaika. 1/4 visų Seimo narių grupė turi teisę pateikti Seimui sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui Seimo narių grupė gali inicijuoti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui, Konstitucinio Teismo pirmininkui ir teisėjams, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir teisėjams, Apeliacinio teismo pirmininkui ir teisėjams, Seimo nariams.pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną, o rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip trečdalio visų Seimo narių siūlymu, o Konstitucijos numatytais atvejais - Respublikos Prezidentas Seim nario elgesys, kai jis be ypač svarbios pateisinamos priežasties nedalyvauja Seimo posėdžiuose, vertintinas kaip Seimo nario - Tautos atstovo konstitucinės priedermės neatlikimasjokiuose teisės aktuose apskritai nėra numatytos Seimo nario atostogos. |
| 2005-01-19 - įst. leidyba | įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime suponuoja ir tai, kad šią teisę kiekvienas Seimo narys gali įgyvendinti pats arba kartu su kitais Seimo nariais, arba per Seimo, kaip Tautos atstovybės, struktūrinius padalinius, nurodytus Seimo statute. Seimo narys pats arba kartu su kitais Seimo nariais, arba per Seimo statute nurodytus Seimo struktūrinius padalinius gali teikti pastabas, pasiūlymus, pataisas, papildymus dėl Seime svarstomo įstatymo projekto. Tokių pastabų, pasiūlymų, pataisų, papildymų teikimas nelaikytinas įstatymų leidybos iniciatyva, nes ji jau buvo įgyvendinta; pastabų, pasiūlymų dėl svarstomo įstatymo projekto, jo pataisų, papildymų teikimas nuo įstatymų leidybos iniciatyvos skiriasi savo paskirtimi, tai yra skirtingos įstatymų leidybos proceso stadijos. žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose. |
| 2005-02-10 - seimo narys | Vadinasi, tuo laiku, kai vyksta Seimo sesija, Seimo narys negali būti išėjęs kasmetinių mokamų atostogų, konstitucinis teisinis statusas lemia tai, kad kasmetinių mokamų atostogų visi Seimo nariai turi būti išėję vienu metu.nereiškia, kad bet kokia veikla, kuri apibūdinama kaip ūkininkavimas, savaime (jeigu ji nėra peraugusi į verslą, komerciją ar kitokią veiklą, kurią Seimo nariui draudžia Konstitucija) yra nesuderinama su Seimo nario konstituciniu teisiniu statusu. Konstitucija Seimo nariui nedraudžia užimti įvairias pareigas (inter alia vadovaujančias) politinėje partijoje, kurios narys jis yra, ir jai atstovauti. negali būti su šia politine partija ar jos struktūriniais padaliniais susijęs darbo santykiais, |
| 1999-11-23 - vyriausybė | faktą, kad yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių, konstatuoja Vyriausioji rinkimų komisija. Šio juridinio fakto konstatavimas yra labai svarbus, nes dėl jo kyla Konstitucijoje numatyti teisiniai padariniai: Respublikos Prezidentui atsiranda pareiga sukviesti naujai išrinktą Seimą į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų; jeigu Respublikos Prezidentas nekviečia Seimo susirinkti, naujai išrinkto Seimo nariai renkasi patys pasibaigus 15 dienų terminui įstatymais. ministrai turi atsiskaityti Seime už savo veiklą.viceministras yra tiesiogiai atsakingas ministrui Viceministras rūpinasi ministerijos darbo baru, kurį nurodo ministras, koordinuoja jam priskirtose srityse ministro nustatytos politikos įgyvendinimą kai iškyla nesutarimų dėl teisės aktų projektų, apimančių kelių ministrų valdymo sritis, klausimai gali būti svarstomi Vyriausybės komitete. Vyriausybės įstaigos yra departamentai, kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančios tarnybos, agentūros, inspekcijos ir kitos įstaigos, kurias Vyriausybė gali steigti ministerijų funkcijoms nepriskirtiems klausimams spręsti. vyriausybės sekretoriui yra suteikta teisė leisti pavedimus įstaigos prie Vyriausybės vadovui, kuris pagal Įstatymą yra pavaldus ne Vyriausybės sekretoriui, o Ministrui Pirmininkui. |
Want to create your own Flashcards for free with GoConqr? Learn more.